Žemdirbystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žemdirbystė – viena iš agronomijos sričių, vienas seniausių žmonijos verslų. Atsirado siekiant padidinti maisto išteklius.

[taisyti] Žemdirbystės sistemos

• Ankstyvoji žemdirbystė
• Biodinaminė žemdirbystė
• Darnioji žemdirbystė
• Ekologinė žemdirbystė
• Ekstensyvioji žemdirbystė
• Intensyvioji žemdirbystė
• Lydiminė žemdirbystė
• Organinė žemdirbystė
• Precizinė žemdirbytė
• Tradicinė žemdirbystė
• Trilaukė žemdirbystė
• Tropinė žemdirbystė
• Vaismainė žemdirbystė

[taisyti] Istorija

Gyvulininkystei atsiskyrus ir tapus atskira žemės ūkio šaka, žemdirbystė liko susijusi su nuolatiniu žemės dirbimu. Lietuvoje atsirado viduriniame neolite. Daugiausia dirbo moterys. Neolito pabaigoje susiklostė lydiminė žemdirbystė. I-IV a. po Kr. pereita prie miškinės dirvoninės žemdirbystės, o I tūkstantmečio pabaigoje atsirado ir pūdyminė žemdirbystė.

Mesapotamijoje pirmieji žemdirbiai pasirodė apie 9000 m. pr. Kr., Egipte apie 7000 m. pr. Kr., Europoje apie 5000 m. pr. Kr.