Filidoro gynyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Filidoro gynyba – šachmatų debiutas, kurio ėjimai:

1. e4 e5
2. Žf3 d6

Pavadintas XVIII a. žaidėjo Francois-Andre Danican Philidor vardu, turi patikimo, bet neambicingo debiuto reputaciją.

Baltieji paprastai žaidžia 3.d4, kadangi po keleto kitų ėjimų juodieji gali greitai išlyginti jėgas eidami 3...f5. Po 3.d4 juodieji turi keletą ėjimų. Vienas iš labiau paplitusių – 3...exd4, senas, pamirštas ėjimas, kuris vis labiau populiarėja. Po 4.Žxd4 Žf6 5.Žc6, juodieji paprastai žaidžia ...Re7 ir 0-0patikima, bet pasyvia pozicija, bet taip pat gali atlikti fianchetto manevrą rikiu į g7 (Bent Larsen bandė keliuose žaidimuose, taip pat ir lygiosiose su Mikhail Tal 1969)

Kitas juodųjų pasirinkimas – išlaikyti įtampą centre ir išbandyti planą su ..Žbd7, ...Re7 ir ...c6. Šis planas vadinamas Hanham variacija ir buvo mėgstamas Nimzowitsch. Įprasta linija – 3...Žf6 4.Žc3 Žbd7 5.Rc4 Re7 6.0-0 (6.Žg5 – įdomi alternatyva: po 6...0-0 7.Rxf7+ Bxf7 8.Že6 Ve8 9.Žxc7 Vd8 10.Žxa8, baltieji turi figūrų persvarą, bet juodieji gali išvystyti stirpią ataką, pavyzžiui, 10...b5 11.Žxb5 Va5+) 6...0-0 7.a4 (prevencija prieš ...b5) 7...c6 )

Agresyvesnis juodųjų variantas – 3...f5 (po 3.d4), ėjimas kurį pats Filidoras rekomendavo. Tai gali atverti daugiau pozicijų nei kitos linijos.

Juodieji neturėtų žaisti 3...Rg4?, nes būtų priversti keisti rikį į žirgą ir prarastų laiko po 4.dxe5 Rxf3 5.Vxf3 dxe5 6.Rc4, sekamo 7. Vb3. „Natūralus“ 6... Žf6 kainuoja pėstininką. Taip buvo žaidžiama įžymiame „operos dėžės žaidime“, kai Paul Morphy, baltieji, atsisakė kirsti pėstininką, bet išlaikė stiprią iniciatyvą po 7...Ve7 8.Žc3

Baltųjų alternatyva – žaisti 3.Rc4 ir arba atidėti d4, arba pamiršti jį visai ir vietoj to žaisti d3.

Pradedant 2004 m. nėra aukšto lygio žaidėjų, kurie naudotų Filidoro gynybą reguliariai, nors Etienne Bacrot ir Liviu-Dieter Nisipeanu kartais ja eksperimentuoja.

Filidoro gynybos ECO kodas C41.