Gintautas Bužinskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gintautas Bužinskas (g. 1960 m. kovo 22 d. Kaltanėnuose, Švenčionių raj.) – teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
[taisyti] Biografija
1978 m. baigė Vilniaus 31-ąją vidurinę mokyklą. 1983 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1984 m. įstojo į Maskvos M.Lomonosovo universiteto Teisės fakulteto aspirantūrą ir 1988 m. apgynė disertaciją „Civiliniai procesiniai terminai“. 1989-1990 m. stažavosi Vokietijos Federacinės Respublikos Heidelbergo universiteto Teisės fakultete. 1992 m. liepos-rugpjūčio mėn. stažavosi Londono Norton Rose advokatų firmoje. 1993 m. vasario-birželio mėn. kaip programos „Jaunieji Vidurio ir Rytų Europos šalių diplomatai“ baigė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinės akademijos kursą.
1983–1984 m. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso teisės katedros asistentas. 1988–1989 m. Civilinės teisės ir civilinio proceso teisės katedros vyr. asistentas. 1990–1993 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Tarptautinių organizacijų skyriaus vedėjas, pasikeitus ministerijos vadovybei nutraukė diplomatinę karjerą. 1993–1994 m. užsienio kapitalo įmonės „Natufarm“ direktorius. Nuo 1994 m. tęsė pedagoginį darbą Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės katedroje kaip vyr. asistentas, 1995 m. įvykdė docento kvalifikacinius reikalavimus. 1997–2004 m. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanas. 2004 m. Seimo narys, išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. 2004–2006 m. Tryliktosios vyriausybės Teisingumo ministras. Nuo 2006 m. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas.
Dviejų mokymo priemonių, Darbo kodekso komentaro bendraautoris, paskelbė per 10 straipsnių Lietuvoje ir užsienyje. Moka rusų, anglų, vokiečių, lenkų kalbas. Žmona Zita, vaikai Simonas (1984 m.), Benas (1998 m.), Adomas (2001 m.).