Korsetas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Korsetas (pranc. corset -> corps – kūnas) – apatinis drabužis, glaudžiai aptempiantis visą stuomenį ir iš dalies krūtinę.
Ortopediniai korsetai naudojami medicinoje koreguojant kreivą stuburą, kitus stuburo pažeidimus.
[taisyti] Istorija
Korsetus iš medžio luobo dėvėjo jau antikos romėnės. Jie teikė galimybę pasirinkti norimas liemens ir krūtinės apimties proporcijas ir taip prisitaikyti prie mados reikalavimų.
Viduramžiais buvo madingas plonas liemuo ir plokščia krūtinė, todėl korsetas buvo ne tik aukštos krūtinės maskavimo priemonė. Jis būdavo uždedamas lytiškai bręstančioms merginoms, kad krūtys užaugtų mažesnės – didelės krūtys religinio ir lytinio asketizmo laikais laikytos negražiomis.
Baroko ir rokoko epochose, kai išorinis grožis ir juslingumas išėjo į pirmąjį planą, korsetas atliko priešingą funkciją – pakeldavo krūtis kuo aukščiau, o gili dekoltė atverdavo jas vyrų žvilgsniams. Korsetas labai spausdavo liemenį ir krūtis, dėl to neretai sutrikdavo kraujo apytaka, moterys viešose vietose net nualpdavo.
XX a. pradžioje korsetu stengtasi sumažinti pilvą, kad iš profilio krūtinės ir pilvo linija sudarytų madingą S raidės formą. Šiuo metu sunkų ir nepatogų korsetą pakeitė elastingi, taip pat – lengvos ir patogios liemenėlės, o kai kurios moterys apskritai nedėvi liemenėlių.
Moteriška apranga ir avalynė | ||
Aukštakulniai - Bikinis - Kelnaitės - Korsetas - Liemenėlė - Maudomukas - Mini sijonas - Palaidinė - Pėdkelnės - Siaurikės - Sijonas - Suknelė |