Kreta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kreta (graikiškai Κρήτη), didžiausia Graikijos sala ir penktoji pagal dydį Viduržemio jūroje, ji taip pat yra arčiausia prie Afrikos žemyno esanti didelė Viduržemio jūros sala.
[taisyti] Geografija
Kreta yra vienas iš 13 Graikijos regionų. Tai didžiausia Graikijos sala ir antra pagal dydį (po Kipro) rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Sala iškilusi Egėjo jūros pietuose, trijų žemynų – Europos, Afrikos ir Azijos – prekybinių jūros kelių sankryžoje. Kretos plotas – 8 336 km², ilgis 260 km, krantų ilgis siekia 1 046 km. Didžiausias salos plotis – 60 km, tarp Diono ir Litinono iškyšulių, o siauriausia salos vieta, Jerapetros sąsmauka, siekia tik 12 km. Nuolatinių gyventojų, pagal 2000 metų duomenis, daugiau kaip 800 000.
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Kretos istorija
Kretoje gyventa dar paleolite. Saloje, 3000 – 1400 metais pr. m. e., buvo susikūrusi viena iš seniausių Europos kultūrų, Mino civilizacija. Dalį salos XV a. pr. m. e. nukariavo achajai, nuo XII a. pr. m. e. į salą pradėjo veržtis dorėnai. 67 metais pr. m. e. Kreta atiteko Romos imperijai, IV a. pabaigoje – Bizantijai. I a. priklausė arabams, 1204 metais salą nukariavus kryžiuočiams, ji buvo parduota Venecijai. 1669–1715 metais Kretą užkariavo turkai. XIX a. pradžioje salos gyventojai dalyvavo Graikijos nepriklausomybės kare, bet po karo į Graikijos sudėtį neįėjo. Po Balkanų karų XX a. pradžioje, 1913 m. atiteko Graikijai.
