Laisvė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laisvė yra subjekto galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti.
Kai kada siūloma skirti galios ir laisvės sąvokas, laisvę apibrėžiant kaip galimybę atlikti daugiausia patį subjektą liečiančius veiksmus, o galią – kaip galimybę savo veiksmais pirmiausia įtakoti kitus.
Turinys |
[taisyti] Įvairūs požiūriai į laisvę
- Radikaliausi laisvės šalininkai ragina leisti individui netrukdyti atlikti bet kurį vien jį arba daugiausia jį liečiantį veiksmą (viena galimų žodžio „liberalizmas“ reikšmių). Jie mano, jog per pakankamai ilgą laiką visuomenė prie tokio būvio prisitaikytų ir žemiau pateiktų oponentų minimos problemos nebeiškiltų.
- Taip pat laisvės idėją palaikantys jų oponentai teigia, jog tokia laisvų žmonių visuomenė nestabili: įvairiu įtakos priemonių turinti grupė gali daugumą žmonių galop priversti laisvės „savanoriškai“ atsisakyti. Taigi būtinų laisvių apsaugojimas visuomet susijęs su jas atimančių veiksmų apribojimu (Ričardas Stalmanas). Todėl būtina kurti apgalvotus įstatymus bei elgesio normas, kurie akivaizdų laisvės atsisakymą tiesiog draustų. Labai specifinis, bet gana akivaizdus tokio taisyklių rinkinio pavyzdys yra GPL. Kitas seniai praeity buvęs pavyzdys – oficialus vergijos panaikinimas JAV.
- Toliau nuomonių spektre seka teigiantys, jog vien laisvės idėja paremta santvarka bet kuriuo atveju negali egzistuoti ir laisvės žmogui galima suteikti tik tiek, už kiek jis savo dvasine branda gali būti atsakingas. Pagrindinis šio požiūrio trūkumas – sunku rasti universalius, nešališkus „laisvės vertumo“ kriterijus (konkrečiai, aiškiai apibrėžtai veiklai tokie kriterijai yra). Pavyzdžiais galėtų būti vairuotojo teisių, šaunamojo ginklo įsigijimo ir kitus panašius dalykus reglamentuojantys dokumentai.
- TSRS nepriimtame konstitucijos variante buvo teigiama, jog žmogus visų pirma turi jam privalomas pareigas, tačiau gali jas atlikti tik suteikus tam reikalingą laisvės kiekį, todėl pagrindiniame dokumente pirmiausia turi būti išdėstytos piliečių pareigos, vėliau jų pagrindu suteikiant reikalingas teises.
- Rimtesni laisvės priešininkai teigia, jog absoliučia laisve disponuoja vien aukščiausia pasaulį valdantį dievybė, o visi kiti turi priklausyti griežtai daugiapakopei paklusnumo piramidei. Šiuo atveju kiekvienas savo nuožiūra suteikia jo supratimu optimalų laisvės kiekį savo pavaldiniams, pats turėdamas tiek laisvės, kiek gauna iš savojo vadovo. Kai kada vietoj santykių tarp asmenų minimi santykiai tarp visuomeninių grupių ar kastų, iškeliant ypatingą elito svarbą. Siekiant neutralumo šios nuorodos į Vikipediją neįtrauktos.
Neretai taip pat teigiama, jog žmogaus veiklą būtina skirstyti į aiškiai apibrėžiamas kategorijas, kurių kiekvienai turi galioti ne tos pačios laisvės suteikimo taisyklės. Pavyzdžiui, žodžio laisvės šalininkai vertina laisvę viešai reikšti mintis, diskutuodami būtent apie tai ir nesiūlydami išvadų automatiškai perkelti bet kuriai kitai veiklai. Galima taip pat rasti eismo taisyklių pavyzdį: diktatoriškas šio dokumento modelis netrukdo net ir demokratiškai visuomenei, nes jos nenurodo vairuotojui jo galutinio važiavimo tikslo, vien tik galimus veiksmus į jį patekti. Visiškai apstačius konkrečią vietą draudžiamaisiais ženklais, apribojimai peržengia šią ribą ir galima aktyvi tam nepritariančių vairuotojų kova.
[taisyti] Teisė
Laisvė dažnai siejama su teise kaip su subjektine (asmens) galimybe veikti. Teisę paprastai atitinka arba koresponduoja kito asmens teisinė pareiga. Laisvė ir naudojimasis ja iš esmės nereikalauja, nesuponuoja kito asmens pareigos (kaip subjektinė teisė).
[taisyti] Ideologijos
- Laisvė yra viena iš kertinių sąvokų liberalizmo ideologijoje ir politinėje filosofijoje.
- Laisvė yra pamatinė sąvoka GNU ideologijoje.
[taisyti] Determinizmas ir neuromokslai
Filosofijoje iki šiol esti ginčų dėl determinizmo teorijų. Remiantis naujausiais neuromokslų tyrimais, pripažįstama, kad asmens laisvė yra fikcija. Žmogaus elgesį sąlygoja biologiniai veiksniai. Vienas tokios teorijos šalininkų vokiečių neurofiziologas Volfas Singeris teigia, kad populiari ir pripažinta laisvos valios koncenpcija, šiuo metu vyraujanti, prieštarauja ne tik determinizmo teorijai, bet ir neurobiologijos mokslo tyrimų rezultatams.
Pasak Singerio, valios laisvės nebuvimas turi sąlygoti esamų kaltės ir bausmės institutų peržiūrą (revizavimą). Tam tikra prasme asmuo negali būti laikomas atsakingu už savo elgesį. Nusikaltimų kaltininkų atveju yra atliekamos veikos, kadangi kiekvienas asmuo paveldi tam tikrą nervų sistemos tipą (neuroninę architektūrą), kuri žmogaus ontogenezės metu pasireiškia tam tikrais būdais bei formomis. Todėl asmuo nėra atsakingas už savo veiksmus, kadangi jis to pats veikos darymo metu nekontroliuoja.
Asmuo daro ne tai, ką nori, bet ką jis daro, tai jam atrodo, kad jis to nori.
