Obsidianas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Obsidianas – efuzinė, magminė uoliena, o tiksliau stikliška uoliena. Susidaro vulkaniškai aktyviuose zonose, kai silicio oksido turtinga lava labai sparčiai vėsta ir joje nespėja išsikristalizuoti kristalai. Todėl obsidianas dar vadinamas vulkanišku stiklu. Obsidianą sudaro daugiausia silicio dioksidas (SiO2). Jo sudėtis artima granitui ar riolitui. Obsidiano spalva kinta dėl įvairių priemaišų. Geležis ar magnis suteikia tamsiai žalią spalvą. Kristobalito balti kristalai obsidiane atrodo kaip snaigės. Taip pat obsidiane gali būti įvairių dujų burbuliukų, kitų uolienų inkliuzų.
Obsidianas naudojamas apdailai ir juvelyrikoje. Akmens amžiuje obsidianas buvo naudojamas įrankių gamyboje – jau prieš 9 tūkst. metų graikų protėviai plaukdavo jo parsigabenti į jūrą apie 100 km.
