Oksimoronas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Oksimoronas (gr. oxymoron – sąmojingai kvaila) iš dviejų prieštaraujančių savo prasmėmis terminų sudaryta kalbos figūra, objekto apibūdinimas jo įprastinei sampratai prieštaraujančiais požymiais (pvz., karaliaus juokdarys – „protingas kvailys“), paprastai – epitetas, logiškai nesuderinamas su pažymimuoju žodžiu (pvz., “skaudus džiaugsmas”) :
- sistemiškas chaosas
- atsitiktinė tvarka
- suši kepinys
- atvira paslaptis
Turinys |
[taisyti] Vartosenos pavyzdžiai
- „Aš visuomet pasiruošęs mokytis, nors aš ne visuomet linkęs būti mokomu.“ Winston Churchill
- „Aš niekomet neleidau savo išsimokslinimui trukdyti mano išsilavinimui.“ Mark Twain
- „Juokas yra labai rimtas dalykas.“ Winston Churchill
- „Melancholija yra malonumas būti liūdnu.“ Victor Hugo
- „Norėdamas vadovauti žmonėms – sek jiems iš paskos.“ Lao-Tzu
- „Nepakeliamas [išeivio] būties lengvumas“ Česlovas Milošas
[taisyti] Žiūrėti dar
- Prieštaravimas
- Antonimas
[taisyti] Šaltiniai
- Tarptautinių žodžių žodynas, (c) Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985
[taisyti] Nuorodos
| Straipsniai apie Retoriką. |
| kalbos figūra |
|
Palyginimas Metafora Personifikacija Alegorija Metonimija Hiperbolė Litotė Sinekdocha Antonomazija Ironija Perifrazė Kontrastas Kalambūras Oksimoronas Paradoksas |
