Petras Kriaučiūnas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Petras Kriaučiūnas, Kazimiero sūnus (1850 m. spalio 16 d. Papečkių k. (dab. Girėnai, Vištyčio apsk., Vilkaviškio raj.) – 1916 m. sausio 20 d. Jaroslavlyje (Rusija), kapinės neišlikusios) – mokytojas, knygnešys.
[taisyti] Biografija
Petro Kriaučiūno tėvai buvo pasiturintys valstiečiai.
[taisyti] Mokslas ir studijos
- Baigta Vištyčio pradinė mokykla,
- 1863 – 1871 m. – mokslas Marijampolės gimnazijoje,
- 1871 – 1875 m. – mokslas Seinų kunigų seminarijoje,
- 1875 – 1879 m. – mokslas Peterburgo dvasinėje akademijoje.
Peterburge pažintis su tuo metu studijavusiais Kazimieru Jauniumi ir Silvestru Gimžausku turėjo įtakos Petro Kriaučiūno tolesnei veiklai. Nenorėdamas dirbti Mogiliovo arkivyskupijos parapijose, šventintis į kunigus atsisakė. Baigęs mokslus Varšuvos universitete ir gavęs mokytojo diplomą, įsidarbino Marijampolės gimnazijoje.
[taisyti] Švietėjiška veikla
Marijampolės gimnazijoje dėstė lotynų ir lietuvių kalbą. Gimnazijos bibliotekos lietuviškų knygų skyriuje turėjo lietuviškų knygų, tarp jų Peterburge išleistus Kristijono Donelaičio raštus ir naudojo juos pamokose lietuvių kalbos ir raštijos istorijai atskleisti. Subūrė gimnazistų būrelį lietuviškai spaudai skaityti ir platinti.
Pasirodžius „Aušros“ laikraščiui, rėmė jį pinigais, taisė rankraščius, padėjo laikraštį platinti. Užsisakydavo apie 200 egzempliorių, skleisdavo juos gimnazijoje tarp moksleivių ir visoje Suvalkijoje. „Aušrą“ gaudavo per muitininką Jakubauską iš Virbalio, parsivežti lietuviškos spaudos į Mažąją Lietuvą vykdavo pats.
Palaikė ryšius su draudžiamos spaudos platintojais kunigais ir buvusiais mokslo draugais. Tai Adomas Grinevičius, Simonas Norkus, Antanas Radušis, Jonas Kriaučiūnas ir kiti. Dalyvavo pirmajame varpininkų susirinkime, redagavo „Varpo“ straipsnius. Buvo Marijampolėje įsikūrusios Sietyno draugijos narys. Kazio Griniaus duomenimis, turėjo apie 80 įžymių mokinių (23 iš jų buvo nukentėję nuo persekiojimų).
1887 m., atleistas iš mokytojo pareigų, įsidarbino apygardos teismo suvažiavimo raštvedžiu.
1889 m. sausio 30 d. paskirtas Plokščių (Šakių raj.) teisėju. Čia su studentais, kunigais, šviesuomene, aptardavo lietuvybės gaivinimo, spaudos leidimo bei platinimo klausimus.
1899 m. iš teisėjo pareigų atleistas. Grįžo į Marijampolę, dirbo advokatu.
Nuo 1906 m. vėl pradėjo mokytojauti. Pirmojo pasaulinio karo metu kartu su gimnazija pasitraukė į Rusiją, apsigyveno Jaroslavlyje.
