Rutulio stūmimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rutulio stūmimas – lengvosios atletikos šaka, kurioje varžomasi kas toliau nustums (numes) sunkų metalinį kamuolį (rutulį). Šiais laikais vyrų varžybose yra naudojamas 7,25 kg sveriantis įrankis. Rutulys stumiamas iš 2,13 m diametro apvalios aikštelės.
[taisyti] Istorija
Rutulio stūmimas tiesiogiai kilo iš sunkių akmenų‚ senovėje naudotų kaip ginklas‚ mėtymo. XIV a. kai buvo išrastos patrankos, akmenis pakeitė ketaus sviediniai, kurie naudoti koledžų varžybose jau XIX a. viduryje. Vyrų rutulio stūmimo varžybos įvyko jau 1896 m. Olimpiadoje Atėnuose. Moterų rungtis įtraukta į olimpinių rungčių sąrašą nuo 1948 metų Londono olimpinių žaidynių.