Sovijas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sovijas – sen. lietuvių mitologinė būtybė, su kurios kultu buvo siejamas mirusiųjų kremavimas. Taip pat Sovijas buvo laikomas mirusiųjų vėlių lydėtojas į pomirtinį gyvenimą.
Pagal legendą, viename lietuvių krašte mirė senas žmogus Sovijas. Sūnus jį palaidojo į žemę. Naktį sūnui prisisapnavo Sovijas, kuris pasakė sūnui, kad jam po žeme labai sunku, žemė spaudžia, neleidžia jo kūnui dorai pailsėti. Ryte sūnus jį iškasęs įkėlė į medyje buvusią drėvę. Tačiau naktį Sovijas sūnui vėl prisisapnavo ir paprašęs jį iškelti iš medžio, nes jam nėra ramybės – vėjai ūbauja, trukdo ramybę. Rytą vėl sūnus iškėlė tėvą iš medžio, ir sukrovęs didelį laužą sudegino Sovijaus kūną. Naktį Sovijas sūnui prisisapnavo ir padėkojo už tai, kad jam surado tinkamą būdą ramiai iškeliauti į vėlių pasaulį ir pažadėjęs visus sudegintus mirusiuosius nulydėti į pomirtinį gyvenimą.
