Teskatlipoka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Teskatlipoka („Rūkstantis veidrodis“) actekų mitologijoje – svarbiausias genties dievas. Nakties, mirties, šalčio, blogio, griovimo dievas. Kecalkoatlio, kuris dar buvo vadinamas „Baltuoju Teskatlipoka“, priešas.
Buvo du Teskatlipokos:
- Raudonasis padėdavo Kecalkoatliui
- Juodasis buvo nematomas ir siaubingas
Per šventes Teskatlipokai aukodavo acteką savanorį.
Įsiveržus konkistadorams, Teskatlipoka užėmė svarbiausią vietą actekų panteone, o Kecalkoatlis prarado savo reikšmę.
Mitas teigia, kad Žemė yra dievų dvynių Teskatlipokos ir Kecalkoatlio kūrinys. Teskatlipoka, kurdamas pasaulį, prarado koją ir dėl to jis visur vaizduojamas be kojos ir su styrančiu kaulu.
Pagal legendą, Teskatlipoka nugirdė Kecalkoatlį ir šis nusprendė namo grįžti valtimi iš gyvatės odos. Tačiau valtis sudegė ir į Rytinę žvaigždę nuskrido tik Kecalkoatlio širdis.
