Zarasai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Zarasai

55°43′50″N, 26°14′50″E

Valstybė:

Lietuva

Savivaldybė:

Zarasų rajono savivaldybė

Gyventojų (2006):

7 948

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė)
Vardininkas:	Zarasaĩ
Kilmininkas:	Zarasų̃
Naudininkas:	Zarasáms
Galininkas:	Zãrasus
Įnagininkas:	Zarasaĩs
Vietininkas:	Zarasuosè

Zarasai – miestas Utenos apskrityje, 49 km į šiaurės rytus nuo Utenos; rajono centras. Zarasai turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (pastatyta 1878 m.), krašto muziejus, seniūnija, paštas, rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai, Gražutės regioninio parko direkcija.

Šiandien Zarasai – gražus miestas. Neatpažįstamai pasikeitė senoji miesto aikštė. Iš aikštės išeina šešios radialinės gatvės. Viena iš jų kaip strėlė remiasi į Zaraso ežerą. Tokios gatvės Zarasams suteikia grakštumo, gerai derinasi prie vietovės.

Turinys

1 Gamta ir geografija
2 Istorija
3 Švietimo ir ugdymo įstaigos
4 Nuorodos
- 4.1 Laisvalaikis ir turizmas
- 4.2 Parapija

[taisyti] Gamta ir geografija

Zarasų miestas išsidėstęs ežerų apsuptoje kalvotoje vietoje, šiaurinėje rajono dalyje, netoli Latvijos sienos. Apsuptas ežerų – miesto pietvakariuose telkšo Zarasas, pietuose – Zarasaitis, pietryčiuose – Baltas, o rytuose – Griežtos ežeras. Zarasaitį su Griežta jungia Laukesos upelis, su Zarasu ir Baltu skiria tiltai. Miesto pietryčiuose – Magučių miškas.

1994 m. liepos 30 d. Zarasuose užfiksuota aukščiausia Lietuvoje temperatūra (nuo matavimų pradžios), siekusi 37,5 °C.

Zarasus iš visų pusių supa ežerai. Savo užuomazgoje miestas išsiteko vienoje Zaraso ežero saloje, o dabar jo ribos remiasi į septynis ežerus. Iš miestą supančių kalnelių Zarasai atrodo lyg iškilę virš ežerų.

[taisyti] Istorija

Nors archeologinių ar rašytinių šaltinių nerasta, bet daugelis autorių teigia, kad Zarasų įkūrimo pradžios reikia ieškoti XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje. Oficialiai miesto pradžia laikoma 1506 metai. Tuo metu dabartinio miesto teritorijoje buvęs dvaras, o Zaraso ežero Didžiojoje saloje – vienuolynas su mūrine bažnyčia, kurių griuvėsius dar XX amžiaus pradžioje zarasiškiai ardė miesto statyboms. Salą su ežero krantu jungęs 200 m ilgio medinis tiltas. Nors vietovė nepažymėta nė viename XV a. pabaigos – XVI a. pradžios Lietuvos ar Livonijos žemėlapyje, gyvenvietei čia atsirasti tuo laiku sąlygos buvo palankios, nes vietovė labai tinkama gyventi, per ją nuo seno ėjo vienas iš pagrindinių prekybos kelių iš centrinės Lietuvos į Rygą ir Pskovą. 1530 m. Zaraso ežero salos vienuolynas buvo perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia – į krantą, dabartinę jos vietą.

Pirmą kartą Zarasai, kaip viena iš Vilniaus vyskupijos valdų, paminėti 1596 m., o po dvejų metų jau vadinami valsčiumi. 1613 m. Zarasai jau yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje ir žymimi vardu Jeziorosa.

1610 m. Zarasuose pastatoma nauja bažnyčia, kuri kartu su miestelio dalimi sudegė 1654-1667 m. kare ir tik 1674 m. buvo atstatyta. 1669 m. miestelyje gyveno daugiau kaip 300 žmonių, buvo smuklė, kalvė, susiformavęs penkių gatvių tinklas – pagrindiniai keliai į kitus miestus. Miestelis sunyko per Šiaurės karą, jo gyventojus praretino 1708-1711 m. siautėjęs maras. 1721 m. inventoriaus žiniomis, čia gyveno apie 100 žmonių, amatininkų nebuvo. Vėlesnių inventorių šaltiniai nurodo nežymų gyventojų skaičiaus svyravimą, nebuvo turgų, gyveno viena prekybininkų žydų šeima, keitėsi tik pavienių amatininkų sudėtis. Miestelis virto žemdirbių gyvenviete. Jie atlikinėjo daug prievolių dvarui: taisė miestelio tiltą, špitolę, smuklę, vyko su pastotėmis į Vilnių, Rygą.

Zarasai kiek atgijo XVIII a. antroje pusėje. Įsteigiama mokykla; taip pat muitinė, kuri davė valstiečiams leidimus parduoti Rygoje linus.

Karo su Napoleonu metu ties Zarasais įvyko rusų ir prancūzų kariuomenių susirėmimas, per juos ėjo vienas iš Napoleono kariuomenės kelių.

Tolesniam Zarasų augimui didelę reikšmę turėjo 1830 m. pradėtas tiesti Daugpilio-Kauno plentas. Miesteliui žymių nuostolių padarė 1834 m. prekymečio metu kilęs gaisras, kuris sudegino visą centrinę jo dalį.

Zarasai 1836-1918 m. oficialiai vadinti Novoaleksandovsku.

Zarasai su netvarkingai išsidėsčiusiais pastatais nuolat degė. Kad būtų to išvengta, 1837 m. patvirtinamas Zarasų miesto planas su įdomiu, labai tinkančiu vietovaizdžiui aikštės ir gatvių sprendimu. Projekte buvo numatyta keturkampė, viename gale pusapvalė aikštė, iš kurios eina radialinės gatvės, besikertančios su žiedinėmis. Nuo tų laikų miesto centrinės dalies išplanavimas su mažais pakitimais išliko iki mūsų dienų. Zarasai – vienintelis tokio plano respublikos rajonų miestas.

1996 m. kovo 7 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

„Ąžuolo“ gimnazija
„Santarvės“ vidurinė mokykla
P. Širvio pagrindinė mokykla

[taisyti] Nuorodos

Zarasų miesto seniūnija
Savivaldybė:	Zarasų rajono
Administracinis centras:	Zarasai
Plotas:	-
Gyventojai:	8001 (2005 m.)
Kaimų skaičius:	0
Seniūnas:	Nikolajus Gusevas
Žemėlapis