Barselona
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Barselona | |
---|---|
Sagrada Familia bažnyčia | |
Valstybė: | Ispanija |
Meras: | - |
Gyventojų | :1 582 000 |
Plotas: | 101 km² |
Barselona (isp. Barcelona) – miestas Ispanijos šiaurės rytuose; Katalonijos sostinė. 1,57 mln. gyventojų (2005) susitelkę 101 km² plote. Tai didelis jųrū uostas, tarptautinis oro uostas, vienas iš svarbiausių visos Ispanijos ekonomikos ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, tekstilės, chemijos, popieriaus, poligrafijos, maisto pramonė.
Po miestu nutiestas metropolitenas. Barselonoje yra 3 universitetai, čia rengiamos prekybinės mugės ir renginiai. 1888 ir 1929 m. Barselonoje vyko pasaulinės parodos.
Turinys |
[taisyti] Kultūra
Senamiesčio branduolys – Barri Gotic, viduramžių gotikos pastatų ir bažnyčių muziejus po atviru dangumi. Šioje miesto dalyje yra ir P. Pikaso muziejus. Centrinė Barselonos katedra La Seu – vienas iš didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Mieste yra daug įvairių architektūros ir kultūros paminklų – Santa Eulàlia katedra, įžymiojo architekto Antonio Gaudi neužbaigta katedra Sagrada Familia daugiau nei 100 metų statoma bažnyčia (statoma nuo 1882 m., planuojama baigti 2026 m.), San Pablo del Campo bažnyčia (X-XIII a.), gotikinė XIII-XV a. katedra, Nuestra Señora de Belen bažnyčia (XVII-XVIII a. barokas), Güell parkas ir kt. Yra daug muziejų – istorijos, archeologijos, jūrų, dailės menų ir kt. Operos ir baleto teatras. Netoliese aikštės ir rūmai Episcopal Palace, Palau de Generalitat, Placa del Rei). Jūros pakrantėje - monumentas Kristupui Kolumbui. Mieste labai ryški architekto Antonio Gaudí (1852-1923) įtaka (XIX a. pabaiga).
[taisyti] Geografija
Barselona įsikūrusi pačiuose Ispanijos šiaurės rytuose, netoli sienos su Prancūzija. Miesto pakrantes skalauja Viduržemio jūra.
[taisyti] Istorija
Miestas įkurtas III a. pr. m. e. 1992 m. Barselonoje vyko vasaros olimpinės žaidynės.