Bukutis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Sitta europaea | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Bukutis (Sitta europaea) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Bukutis (lot. Sitta europaea, angl. Eurasian Nuthatch, vok. Kleiber) – bukutinių (Sittidae) šeimos paukštis, kuris yra naminio žvirblio dydžio, trumpauodegis, su melsvai pilka viršutine kūno spalva ir išilgai galvos per akį einančiu juodu dryželiu. Sparnai ir uodega juodai rusvi. Apatinė kūno dalis balta, šonai rudi. Snapas tiesus, pilkas. Kojos stiprios, rusvos.
Gyvena plačialapiuose miškuose, senuose parkuose, tačiau eglynų vengia. Randamas ir senuose pušynuose. Sėslus paukštis. Savo stipriomis kojomis laipioja kamienais aukštyn ir žemyn, kur nurankioja vabzdžius. Bukutis žiemai kaupia maisto atsargas. Medžių sėklas slepia žievės įdubimuose, plyšiuose, o taip pat ir ant žemės. Atsargas sulesa kai trūksta maisto. Gyvena poromis. Jaunų paukščių poros susidaro vasaros pabaigoje, tačiau kartu peržiemojusios jos pavasarį išyra. Paukščių giesmė nesudėtinga, primenanti švilpimą. Ypač ji girdima šiltomis vasario ir kovo mėn. dienomis. Vėliau paukščiai tampa gana tylūs.
Peri genio iškaltose drevėse, apsigyvena inkiluose. Landos angą sumažina užlipdydamas seilėmis suvilgytu moliu. Uoksą iškloja sausais lapais, žievėmis, medienos plaušais. Žieveles nulupa snapu arba nurenka nuo žemės. Lizdą įsirengia per keletą dienų. Kiaušinius deda balandžio mėn. Kiaušiniai balti, su rudomis dėmelėmis. Peri 14-18 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 23-24 dienų.
Bukučiai lesa vorus, vabzdžius, žemuoges, mėlynes, įvairių augalų sėklas. Vasaros pabaigoje neretai apsilanko sodybose, daržuose, pasmaguriauja saulėgrąžų, aguonų.
