Deimantas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Deimantas | |
|---|---|
 |
|
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas, Grynuolių klasė |
| Cheminė formulė | Anglis, C |
| Identifikacija | |
| Spalva | Bespalvė, gelsva, rusva, rečiau violetinė, rausva, žydra |
| Brėžis | jokio |
| Kristalo sistema | kubinė |
| Skalumas | tobulas |
| Lūžimai | kriaukliški |
| Kietumas pagal Moso skalę | 10 |
| Blizgesys | deimanto |
| Lūžio rodiklis | 2,417 |
| Specifinis tankis | 3,516-3,525 |
Deimantas yra grynuolių klasės mineralas, jo cheminė sudėtis – kristalinė anglies modifikacija.
Turinys |
[taisyti] Savybės
Deimantai būna bespalviai, pilki, balti, melsvi, gelsvi, tamsiai rudi. Spalva priklauso nuo kristalo gardelėje esančių priemaišų. Deimantai būna tiek skaidrūs, tiek neskaidrūs. Deimantas turi labai gerą skalumą, o blizgesys – deimantinis (žaižaruojantis įvairiomis vaivorykštės spalvomis), riebus.
Deimantai nėra sudaryti vien tik iš anglies. Deimante gali būti silicio, geležies, titano, magnio, kalcio oksidų, azoto ir kitos priemaišos. Taip pat pasitaiko kitų mineralų intarpų – grafito, olivino, piropo ir kt. Kristalo singonija kubinė. Dažniausiai randami oktaedro, rečiau kubo formos kristalai.
Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas. Pagal Moso skalę jo kietumas yra 10. Jis atsparus rūgštims ir šarmams. Kaitinamas ore sudega prie 800°C.
[taisyti] Radimvietės
Deimantai susidarė 10-1500 m pločio krateriuose, rečiau giliuose Žemės plutos plyšiuose, pripildytuose nuotrupinių uolienų kimberlitų (ultrabazinė uoliena). Žemyn siaurėjantys krateriai vadinami sprogimo vamzdžiais. Proterozojaus metu, taip pat devono, juros, paleogeno periodu susidarę kimberlitai, dūlėjimo proceso metu suyra, o juose esantys deimantai susikaupia aliuviniuose sąnašynuose. Dalis deimantų galėjo būti pernešti ledynų ar vėjo į kitas vietas. Maži deimantai gali susidaryti meteoritiniuose krateriuose.
[taisyti] Variacijos
- Bort – tamsus, netaisyklingos struktūros, matinis deimantas.
- Fancy – tamsiai raudonas, mėlynas ar purpurinis deimantas (ypač retas ir vertingas).
- Canary – ryškiai geltonas deimantas.
- Framezitas – juodas Bort.
- Balasas – smulkus rutulinis pluoštinis, spindulinis agregatas.
- Karbonado – itin smulkus, kompaktiškas ar porėtas, pilkšvas ar juodas agregatas.
- Kongo – deimantinė smulkmė, naudojama kaip abrazyvinė medžiaga.
[taisyti] Kita informacija
XVIII a. pabaigoje buvo daromi brangūs ir nepavykę De Beers'o eksperimentai dirbtiniu būdu išgauti deimantą iš anglies (ar net iš anglies dioksido, esančio ore).
Pirmą patikimą deimanto sintezę aukštos temperatūros ir didelio slėgio sąlygomis 1880 m. atliko škotas A. Hannejus. Jis storasieniame plieniniame cilindre kaitino mišinį, kuriame buvo 90% lengvųjų angliavandenilių ir 10% kaulų alyvos. Be to, į mišinį buvo įdėta ličio. Iš beveik 100 bandymų 3 buvo sėkmingi ir 1943 m. buvo patvirtinta, kad gauti tikrai deimanto kristalai.
Pirmąkart dirbtinis deimantas iš grafito gautas 1953 m. Švedijoje, Stokholme (QUINTUS projektas, konstrukt. Baltzar von Platen).
1919 m. Marcel Tolkowski išleido knygą apie briliantų dizainą (šlifavimą) nuo seniausių laikų. Apie 1900-uosius atsiradę deimantiniai pjūkleliai ir šlifavimo įrenginiai leido gaminti apvalius briliantus (round). 1970-aisiais Bruce Harding išplėtojo matematinius briliantų šlifavimo modelius.
Šiuo metu deimantų verslą kontroliuoja De Beers kompanija. Anksčiau pagrindinės deimantų kasyklos buvo Indijoje, dabar – Afrikoje (PAR, Namibija, Siera Leonė, Botsvana ir Kongas) bei Rusijoje.
Deimantų masė tradiciškai pateikiama karatais (1 karatas – 0,2 gramo).
