Jonavos herbas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonavos herbas – mėlyname skydo lauke sidabrinė gulbė su raudonu snapu ir kojomis.
[taisyti] Apie herbą
1750 m. Jonava miestelio, turgaus ir mugių privilegijas suteikė Augustas III. Buvo pastatyta bažnyčia, tačiau tuomet miestelis į miestą neišaugo. Miesto teises Jonava gavo 1923 m. Nuo 1947 m. sparčiai pradėjo augti pastačius baldų kombinatą, vėliau 1962-1975 m. „Azoto“ gamyklą.
Pirmasis herbas sukurtas 1970 m.
Geltoname skyde mėlynas skydelis (skydo širdis), kuriame cheminė kolba iš kurios auga geltona javų varpa. Aplink skydo širdį įkomponuoti geltoname fone 8-ni balti skrituliai su koncentriniais žiedais, simbolizuojantys nupjauto medžio rieves. Herbas rodė žemdirbystei naudingą chemijos pramonę ir senas medžio apdirbimo tradicijas.
Atgavus Lietuvai nepriklausomybę ir atgijus miestų heraldikai nutarta atsisakyti senojo palikimo ir kurti herbą iš naujo. Pageidaujant Jonavos savivaldybei, kaip aliuzija į krašto žymaus raštijos pradininko Abraomo Kulviečio herbą, buvo pasirinkta miesto herbo simboliu gulbė. Kad herbas skirtųsi nuo bajoriškojo (raudoname skydo lauke sidabrinė gulbė profiliu), buvo nuspręsta pasirinkti mėlyną skydo lauką, bei pakeisti gulbės pozą. Dabar gulbė vaizduojama iš priekio beskleidžianti sparnus. (Heraldiškai tarsi apjungė heraldinės gulbės ir Romėniškojo erelio tradicijas).
Atkurtą herbą (dail. R. Rimkūnas), pagal 1970 m. piešinį, Lietuvos Prezidentas patvirtino 1996 m. spalio 18 d.
