Kaliningradas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kaliningradas | |
|---|---|
 |
|
| Valstybė: | Rusija |
| Meras: | - |
| Gyventojų : | 434 700 |
| Plotas: | - km² |
Kaliningradas (arba Karaliaučius, Kionigsbergas; vok. Königsberg, Kaliningrad, rus. Калининград) – Baltijos jūros uostas, pagrindinis Rusijos Kaliningrado srities miestas bei srities sostinė. Kaliningrade gyvena 434 700 gyventojų (2004 m.).
Turinys |
[taisyti] Pavadinimas
Dabartinį savo vardą Kaliningradas gavo tik 1946 m. Miestas įkurtas 1255 metais Bohemijos karaliaus Otokaro III, atvykusio padėti Teutonų ordinui kovoti su pagonimis prūsais. Nuo to laiko iki 1946 m. balandžio 7d. oficialus buvo vokiškas miesto pavadinimas Königsberg. Dabartinis miesto pavadinimas suteiktas Tarybų Sąjungai aneksavus dabartinę Kaliningrado sritį stalinistinio funkcionieriaus Michailo Ivanovičiaus Kalinino garbei.
[taisyti] Istorija
Kryžiuočių pilis pastatyta 1255 m. buvusios prūsų gyvenvietės Tvankstos (arba Tvangystės) vietoje. Šalia pilies susikūrė trys miestai, turintys savivaldą – Altstadt, Löbenicht ir Kneiphof, kurie į vieną miestą sujungti tik 1701 m. Kionigsbergas tapo Sembos vyskupystės, vienos iš keturių Prūsijos diecezijų, centru, taip pat buvo Hanzos miestų sąjungos narys. 1544 m. paskutinio Kryžiuočių ordino magistro ir pirmojo Prūsijos kunigaikščio Alberto įkurtas tuometinis Kionisbergo Albertinos universitetas (dab. Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas) yra seniausias Rytų Europoje. 1466 m. Lenkijai prisijungus žemes su Marienburgu ir Olštynu, Kionigsbergas tapo Ordino sostine.
Po Kryžiuočių ordino sekuliarizacijos 1525 m. miestas tapo Prūsijos kunigaikštystės, kuri buvo Lenkijos karalystės lenas, sostine. 1618 m. Prūsijos karalystė perėjo Brandenburgo elektoriams, o 1657 m. išsikovojo visišką nepriklausomybę nuo Lenkijos. 1701 m. Brandenburgo elektorius Fridrichas I karūnavosi Prūsijos karaliumi.
Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyveno vien vokiečiai ir dalis lietuvininkų. Tarybų Sąjungos kariuomenei užėmus miestą, vietiniai gyventojai bėgo į Vokietijos gilumą, o šiai galutinai pralaimėjus karą , netrukus gyvi išlikę gyventojai buvo deportuoti į Vokietiją ar ištremti į tolimus Rusijos regionus. Vietoj išžudytų, pabėgusių ir deportuotų gyventojų pradėjo keltis rusai iš Rusijos gilumos ir kitų Tarybų Sąjungos teritorijų, ypač gudai ir ukrainiečiai. Miestas smarkiai nukentėjo nuo bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo miestas savo architektūra, kultūra ir gyventojais skyrėsi nuo vokiško miesto, koks buvo iki sovietų ekspansijos.
[taisyti] Geografija ir miesto dalys
Miestas išsidėstęs Priegliaus įtekėjimo į Baltijos jūrą vietoje. Pats miestas dalinamas į penkias dalis (kvartalus):
- Baltijskij
- Moskovskij
- Leningradskij
- Oktiabrskij
- Centralnyj
[taisyti] Ekonomika ir susisiekimas
Kalininradas yra stambus geležinkelio ir automobilių kelių mazgas. Mieste yra upių ir neužšąlantis jūrų uostas. Iš Maskvos į Kaliningradą tranzitu per Lietuvos ir Gudijos teritoriją kursuoja keleivinis traukinys, kuriame ne kartą vyko keleivių incidentai su Lietuvos pareigūnais (apie juos žr. čia).
Už 24 km nuo miesto yra tarptautinis Chrabrovo oro uostas su reguliariom susisiekimo linijom į Rusiją, Lenkiją ir Šiaurės Europą. Yra reguliari keltų linija su Sankt Peterburgu.
Kaliningrado srityje išgaunama nafta, taip pat planuojama naftą išgauti ir Baltijos jūros šelfe. Užsienio investuotojų Kaliningradas vertinamas visų pirma kaip tramplinas į Rusijos rinką. Kaliningrade sukūrus 30 proc. produkto vertės, šis tampa rusiškas ir gali keliauti į Rusiją be jokių muitų (žr. straipsnį Euroverslo naujienose).
