Kubos geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kuba – didelė, ilga ir siaura šalis, besidriekinati įstrižai Karibų jūros ribų, ji tarsi raktas patekti į Meksikos įlanką. Kubos archipelagas, kurį sudaro Kubos ir Chuventudo salos ir apie 4195 pakrantės smėlio ruožas bei salelės, yra Karibų jūroje, šalia atogrąžų lygiagretės Meksikos įlankos prieigose, tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos. Tai pagrindinė – Didžiųjų Antilų sala Karibų jūroje. Kuba yra į pietryčius nuo JAV ir Bahamų, į vakarus nuo Terkso ir Kaikoso salų ir Haičio bei į rytus nuo Meksikos. Kaimanų salos ir Jamaika yra į pietryčius nuo Kubos. Nuo Bahamų salų ją skiria 140 km, Jamaikos – 146 km, Floridos – 180 km, Kankuno – 210 km. Kubos plotas yra 110 922 km².
Kubos vardas yra siejamas su indėnų kalbos Taino žodžiu kubanakan, kuris reiškia „vieta centre“ . Saloje gyvena 11 milijonų žmonių. Sostinėje Havanoje – apie 3 milijonus gyventojų. Kubos gyventojus sudaro 51 % mulatų, 37 % baltaodžių, 11 % juodaodžių ir 1 % kiniečių. Kuba pasižymi žemu gyventojų prieaugių. Fertiliškumas yra žemiausias visame Vakarų pusrutulyje.
Kuboje yra apie 200 upių, bet tik dvi iš jų yra tinkamos laivybai. Cauto, esanti pietuose yra apie 240 km. ilgio, turinti 120 km. ilgio ruožą tinkantį laivybai. Sagua la Grande, esanti centrinėje dalyje yra naudojama hidroelektrinių ir laivybai tinkami tik trumpi ruožai.
