Parodontozė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Parodontozė (lot. parodontosis) – dantų liga, sukelianti parodonto (priedančio, dantų audinių kompleksas) uždegimą. Parodontą sudaro dantenos, danties šaknies aplinkiniai audiniai, žandikaulio dantinė atauga. Šis audinių kompleksas yra labai stiprus, nes kramtymui reikia didelės jėgos. Maistą kramtant, parodontą nuolat veikia didelė jėga.
Šia liga dažniausiai suserga nusilpę asmenys, sergantys lėtiniu gastritu, cukralige, dėl C vitamino trūkumo, netaisyklingo sąkandžio. Taip pat šiai ligai išsivystyti turi netinkamai nešiojami arba blogai pritaikyti dantų protezai ir kt.
Parodontozė prasideda nepastebimai. Sunku kramtyti kietesnį maistą, kraujuoja dantenos, burnoje atsiranda nemalonus kvapas. Laikui bėgant liga progresuoja, iš dantenų paspaudus pasirodo pūlių. Dantys kaklelio srityje pradeda apsinuoginti, ima judėti ir kristi. Virš dantenų ir po jomis susitelkia nuosėdos. Galiausiai apmiršta pulpa (danties minkštimas), suyra priedančio audiniai ir pro juos į organizmą lengviau gali patekti bakterijos, įvairūs baltymų irimo produktai, kurie sukelia įvairias komplikacijas, sutrikdo vidaus organų veiklą.
Gydymas sudėtingas.
