Poliarinė pašvaistė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Poliarinė pašvaistė (lot. Aurora polaris) – poliariniams regionams būdingas, Saulės vėjo sukeltas dangaus švytėjimas. Priklausomai nuo pusrutulio vadinama šiaurės pašvaiste (lot. Aurora borealis) arba pietų pašvaiste (Aurora australis).
Poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera. Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą. Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, marškos.
Nors poliarinė pašvaistė būdingiausia poliarinėms sritims, kartais matoma ir vidutinėse platumose ar netgi netoli atogrąžų.