Rybačis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rybačis (rus. Рыбачий, liet. Rasytė, vok. Rossitten) – miestelis Kuršių nerijoje, pietinėje jos dalyje. 960 gyventojų (2002). 2006 m. prarado miesto tipo gyvenvietės statusą.
Po Antrojo pasaulinio karo miestelio gyventojai užsiiminėjo žvejyba. Miestelyje, Kuršių marių pusėje yra žvejybinių laivų prieplauka. Paskutiniais metais vis didesnę reikšmę miestelio ekonomikoje užima turizmas (turistų maitinimas, prekyba suvenyrais), nes beveik visi turistiniai maršrutai Kuršių Nerijos Rusijos dalyje eina per Rybačį.
Rybačyje yra biologinė stotis, kurioje atliekami ornitologiniai tyrimai. Ją dar 1901 m. įkūrė teologas ir ornitologas Johanas Tinemanas (Johannes Thienemann) – tai pirmoji pasaulyje ornitologinė stotis, kurioje buvo žieduojami paukščiai.
[taisyti] Istorija
1372 m. buvo įkurta Rossiten pilis. 1507 m. ji buvo panaikinta. Dabar pilies nelikę nė žymės.
Anksčiau Rybačis priklausė Vokietijai, po Antrojo pasaulinio karo – Tarybų Sąjungai. Lietuvos TSR atmetus siūlymą po Antrojo pasaulinio karo prisijungti Kaliningrado sritį, miestelis prijungtas prie RTSFR. Vėliau į jį pretendavo Lietuvos TSR pagal pasiūlymą, kuriuo visa tuometinio Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija būtų buvusi prijungta prie Lietuvos TSR, nes taip neva nacionalinį parką būtų buvę lengviau administruoti. RTSFR palaikė tai siekiu išplėsti teritoriją ir TSRS valdžia pasiūlymo nepatenkino. Tačiau įsteigus Neringos savivaldybę jos herbe, susidedančiame iš šešių Kuršių nerijos gyvenviečių vėtrungių, buvo pavaizduota ir Rybačio vėtrungė (greta Nidos, Juodkrantės, Nidos Purvynės, Preilos ir Pervalkos vėtrungių).
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Rybačio vėtrungė savivaldybės herbe buvo pakeista į baltą tuščią vėtrungę, kuri simbolizuoja Karvaičius (užpustytą kaimą) ir kartu visus kitus smėlio kopų užverstus Kuršių nerijos kaimus.
Rybačyje prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo Vokietijos sklandytojų mokykla. Į ją 1931 m. Lietuvos Aeroklubas pasiuntė karo lakūną G. Heidrikį. G. Heidrikis išmoko sklandyti, 1931 m. spalio 21 d. įvykdė C kategorijos piloto reikalavimus ir gavo ženkliuką. Vėliau Heidrikis dirbo sklandymo instruktoriumi Lietuvoje. Rybačio mokyklos pavyzdžiu Lietuvos sklandytojų mokykla buvo perkelta į Nidą.
Vokietijoje egzistavo sklandytuvų gamybos kompanija Rhön-Rossiten Gesellschaft, konstravusi ir gaminusi pasaulinio lygio sklandytuvus. Žodis Rossiten jos pavadinime – tai Rybačio pavadinimas.
1938 m. gruodžio 9-11 d. vokiečių sklandytojai Boedecker ir Zander Rybačyje dviviečiu sklandytuvu DFS Kranich pasiekė pasaulio rekordą – nenusileisdami jie sklandė 50 val. 15 min.
