Sigrid Undset

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sigrid Undset (Sigrida Undset, 1882 m. gegužės 20 d. – 1949 m. liepos 10 d.) – viena iškiliausių norvegų rašytojų, 1928 m. apdovanota Nobelio literatūros premija.

[taisyti] Biografija

Gimė Kalundborge (Danijoje), būdama dešimties metų su tėvais persikėlė į Norvegiją. Tėvas buvo archeologas. Mokėsi prekybos mokykloje, dirbo kontoroje.

Antrojo pasaulinio karo metais emigravo į JAV.

[taisyti] Kūryba

S. Undset pirmieji kūrybiniai žingsniai prasidėjo novelių rašymu apie Oslo smulkiųjų miestiečių gyvenimą. Nors ir buvo didelės apimties novelių, tačiau jai šis žanras netapo būdingas. Romanuose gvildeno moters, šeimos problemas. Pagrindiniame savo kūrinyje – romane „Kristina Lauranso duktė“ – atskleidžia plačią viduramžių Norvegijos gyvenimo panoramą. 1925 m. perėjusi į katalikybę, daugiausia rašė moralės ir religijos temomis.

• Novelių rinkiniai: „Laimingas amžius“ (1908), „Vargingi likimai“ (1912).
• Romanai: „Jenė“, (1911), „Pavasaris“ (1914), trilogija „Kristina Lauranso duktė“, „Liepsnojantis krūmas“ (1930), „Ida Elisabeta“ (1932), „Ištikima žmona“ (1936).