Šalmo papuošalas (heraldika)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šalmo papuošalas (lot. clenodium, vok. Zimier, angl. Crest, lenk. Klejnot) – antras (po herbinio skydo) pagal svarbą herbo elementas.
Šiam elementui lietuviško termino nėra, todėl jis vadinamas, tiesiog, šalmo papuošalu.
[taisyti] Istorija
Pirmą kartą šalmo papuošalas aptinkamas 1197 m. Flandrijos grafo Boduino (Baudoin) antspaude. Turnyrų metu pradžiai buvo reikalaujama demonstruoti savo šalmą su šalmo papuošalu, todėl šis elementas ir tapo labai svarbiu heraldikoje. Paplito XIII a. ant puodinių šalmų. Paprastai, šalmo papuošalas atvaizduodavo tą patį ar dalį figūros, esančios herbo skyde. Bet yra ir herbų, kuriuose šalmo papuošalai yra papildyti žvėrimis, paukščiais, žmonėmis, plunksnomis. Dažnai buvo vaizduojami ir nepilni gyvūnai, o taip pat ir jų dalys (sparnai, ragai). Šalmo papuošalai buvo tvirtinami pririšant juos prie šalmo, todėl atsirado skraistės, vainikai ir antšalmiai pridengti pririšimo vietas.
[taisyti] Lietuvoje
Lietuvoje dažnas yra povo plunksnų motyvas, greičiausiai atkeliavęs nusižiūrėjus į lenkiškąją heraldiką. Toje vietoje kur šalmo papuošalas tvirtinamas prie šalmo, dažnai aptinkamas auksinis trijų lapų vainikas (kitaip karūna).
 |
HERALDIKA |
|
