Agregatinė būsena
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Agregatinė būsena (arba medžiagos būvis, arba medžiagos fazė) yra fizinis pavidalas, kuriame sutinkamos medžiagos. Yra žinomos šios:
- dujinė;
- skystoji;
- kietoji;
- plazminė;
- nukleoninės dujos – susidaro sprogus supernovai arba gaunamos dirbtinai, kai susprogdinama vandenilinė bomba. Į tokią būseną medžiaga pereina tada, kai ją sudarantys atomai suslėgti hiperslėgio nustoja egzistavę ir medžiaga tampa protonų, neutronų ir elektronų „koše“, t.y., nelieka atstumų tarp branduolio ir elektronų apvalkalo (branduolys už atomą mažesnis 105 karto. Tokios medžiagos temperatūra siekia 1010 K.
- mezoninės-hiperoninės dujos gaunamos greitintuvuose prie 1012 K ir hiperslėgio. Tai daugiau teorinis medžiagos būvis.
1-4 būvius jaučiame savo jutimo organais.
Agregatinės būsenos pasikeitimas (virsmas) yra perėjimas iš vienos būsenos į kitą. Paprasčiausias pavyzdys yra skysto vanduo sušalimas į ledą arba virtimas į garus. Dėl agregatinės būsenos pasikeitimo keičiasi medžiagos fizinės savybės, tačiau chemiškai medžiaga išlieka ta pati. Vandens atveju, jo molekulės išlieka sudarytos iš dviejų vandenilio ir vieno deguonies atomo. Tačiau sušalusiame vandenyje molekulės susijungia į tam tikrą struktūrą, vadinamą kristaline; skystame vandenyje molekulės gali judėti viena kitos atžvilgiu, o dujinės formos vanduo (garai) laisvai juda erdvėje retai viena su kita susidurdamos.
Agregatinės būsenos pasikeitimas gali būti valdomas temperatūra ir slėgiu. Mažinant dujų temperatūrą jos kondensuojasi pradžioje į skystį, vėliau į kietą medžiagą. Kaitinant, kieta medžiaga išsilydo į skystį ir, toliau kaitinant, išgaruoja į dujas.
 |
Šis chemijos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
