Algirdas Gaižutis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Algirdas Gaižutis (1941 m. spalio 17 d. Subačiuje, Kupiškio raj.) – akademikas, profesorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1945 m. motina ir tėvas areštuoti kaip rezistencijos dalyviai, motina kalėjo Vorkutos, tėvas Norilsko lageriuose. Baigęs Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą, 1959-1961 m. lietuvių kalbą ir literatūrą studijavoVilniaus universitete. 1961-1966 m. Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete studijavo filosofiją ir estetiką. 1966-1970 m. šio universiteto Estetikos katedros aspirantas. 1970 m. apgynė daktaro disertaciją apie meninės vertybės prigimtį. 1984 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Dvasinis kūrybinis menininko potencialas (kūrybos, psichologijos, meninio talento prigimties ir ugdymo problematika)“. 1998 m. stažavo Paryžiuje.
1970-1985 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas, docentas, Estetikos katedros vedėjas, 1987 m. profesorius. Nuo 1985 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos, vėliau Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto bendradarbis, padėjo įkurti Kultūros ir meno institutą, nuo 1989 m. jo direktorius, plėtojo naujas mokslo kryptis. 1990 m. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, 1998 m. tikrasis narys (akademikas), Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, nuo 2001 m. Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas. 1992-1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas švietimo, kultūros, mokslo ir religijų klausimais. 2003 m. Lietuvos Respublikos Prezidento konsultantas nacionalinės švietimo, ugdymo, mokslo politikos klausimais. Nuo 2003 m. Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius. 2006 m. trumpai Seimo narys, iškėlė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga.
Žmona Birutė, duktė Ieva, sūnus Laurynas.
[taisyti] Profesinė veikla
Mokslinių interesų sritys: menotyra, estetika, kultūros filosofija, istorija ir teorija. Parašė, parengė ir paskelbė per 20 mokslinių monografijų, knygų ir studijų, per 200 mokslinių ir meno kritikos straipsnių. Žurnalo „Menotyra“ ir tęstinių leidinių „Senovės baltų kultūra“, „Lietuvos kultūros tyrinėjimai“, „Lietuvos sakralinė dailė“ vyr. redaktorius, mokslo ir meno žurnalų „Problemos“, „Santa“, „Humanistica“, „Sociologija“, „Lietuvos mokslas“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Dailė“ ir kt. redkolegijų narys.
Dalyvavo parengiant per 100 mokslo daktarų ir habilituotų daktarų (vadovavo doktorantams, buvo komitetų narys, oponentas). Skaitė ir tebeskaito meno sociologijos, estetikos, kultūros filosofijos kursus magistrantams, doktorantams.
1996 m. draugijos „Žinija“ prezidentas, 1999 m. Lietuvos mokslo tarybos narys, kolegijos narys ir humanitarinių mokslų ekspertų komisijos pirmininkas, 2002 m. Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo prezidentas, Lietuvos švietimo tarybos narys.
[taisyti] Veiklos įvertinimas
1994 m Tarptautinė fotografijos meno federacija (FIAP) už indėlį į fotomeno istorijos tyrinėjimus ir kritiką suteikė Garbės nario vardą. 2000 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas, Baltijos Asamblėjos premijos laureatas, 2002 m. apdovanotas medaliu už reikšmingus mokslo darbus menotyros srityje. 2004 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
[taisyti] Bibliografija
- Menas ir humanizmas. Apie meninių vertybių prigimtį. V., 1979;
- Vaikystė ir grožis. K., 1982, 1988;
- Kūrybinė ir meninė galia. V., 1989;
- Kultūros vertybės ir erzacai. V., 1993;
- Meno sociologija, V., 1998;
- Menų giminystė. K., 1998;
- Žvilgsnis. K., 2001;
- Estetika tarp tobulumo ir mirties. V., 2004.
- Lietuvos mokslas. Kn. 42.
- Akademikas Algirdas Gaižutis. V., 2003.
