Apuolė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Apuolė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Apuolė
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Skuodo rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Apuolė – kaimas Skuodo rajone, 11 km į pietryčius nuo Skuodo ir 3 km į vakarus nuo Kaukolikų, prie Šatos upelio. Yra piliakalnis.
Nuo 2004 m. kiekvieną vasarą vyksta festivalis „Apuolė 854“.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Apuolė yra pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos vietovė. Tai buvo senovės kuršių žemių sostinė, ji minima vikingų sagose ir vėlesnėse kronikose]. Kurį laiką priklausė istorinei Ceklio žemei. 854 metais Švedijos vikingų karaliaus armija apgulė Apuolę norėdama atimti grobį, kurį kuršiai atkovojo iš danų. Kova trukusi 8 paras, kol abi pusės išvargo ir nebenorėjo kautis. Kuršiai vis tik atidavė dalį danų grobio švedams.
[taisyti] Kronika
IX a. Bremeno-Hamburgo arkivyskupas Rimbertas (-888) darbe „Šv. Anscharijaus gyvenimas“ (Vita Sancti Anscharii) aprašė plėšikiškus danų ir švedų karo žygius į Apuolę, kur buvo gerai įtvirtinta pilis, atpasakojo jų kovas ir derybas su žemaičių kaimynais kuršiais, kurie taip pat buvo drąsūs savo žemių gynėjai. Jis pateikia ilgą vikingų karų su kuršiais aprašymą, kuriame teigiama, kad kuršių gentis kadaise priklausiusi švedų valdžiai, bet sukilo ir užsimanė tapti nepriklausomi. Tai žinodami, danai 853 metais, kai vyskupas jau buvo nuvykęs Švedijon, surinko daugybę laivų ir nuvyko į kuršių tėvynę, norėdami jų turtus išplėšti ir kuršius sau pavergti. Dar po metų švedai užpuolė Apuolę (Apulia). Apsuptą pilį 8 dienas gynė net 15 tūkst. karių.
[taisyti] Nuorodos
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės
 |
SKUODAS – 11 km Didieji Rūšupiai – 7 km |
|
|||||||||
|
Kaukolikai – 3 km | ||||||||||
