Atlaidai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Atlaidai – katalikų šventė, minint kokio nors šventojo dieną, bažnyčios įsteigimą ar kitokia proga vykstantis renginys, sutraukiantis paprastai daug tikinčiųjų iš bažnyčios parapijos bei aplinkinių miestų, kaimų ir tolimesnių vietovių.
Atlaidų metu iškilmingai švenčiamos Šv. Mišios, einama procesija.
[taisyti] Samprata pagal Katekizmą
Atlaidai taip pat yra "laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje; juos gauna aiškiai nurodytomis sąlygomis tinkamai pasirengęs krikščionis, tarpininkaujant Bažnyčiai, kuri, būdama atpirkimo vaisių dalytoja, turi galios skirstyti ir suteikti atsilyginimo malonę iš Kristaus ir Jo šventųjų nuopelnų lobyno” (Katalikų Bažnyčios katekizmas, 1471).
Atlaidai skirstomi į visuotinius ir dalinius. Katalikų Bažnyčios katekizme minimos sąlygos pelnyti atlaidus yra šios: 1. Atlikti išpažintį (arba būti malonės stovyje – neturėti sunkių nuodėmių); 2. Priimti Švč. Sakramentą – Komuniją; 3. Pasimelsti Popiežiaus intencija.
[taisyti] Žiūrėkite taip pat
Didieji Žemaičių Kalvarijos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai
