Augūrai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Augūrai – Senovės Romos pareigūnai ir žyniai, kurie užsiėmė pranašystėmis ir dievų valios skelbimu pagal tam tikrus ženklus, pvz., paukščių riksmą bei lėkimą, šventų vištų lesimą, gyvulių judesius ir balsus, dangaus ir kitus gamtos reiškinius. Augūrai sudarė tam tikrą dvasininkų kolegiją, iš pradžių iš trijų, vėliau iš šešių, devynių, penkiolikos ir net šešiasdešimties narių. Išaiškinę, kad ženklai nepalankūs augūrai galėjo sustabdyti tam tikrus svarbius valstybinius veiksmus. Augūro tarnybos perdavimas kitam augūrui vadintas inauguratio.
Savo darbą augūrai atlikdavo pagal specialias taisykles, vadinamas augūrų disciplinomis. Vėlesniais laikais augūrų religinė reikšmė mažėjo, tačiau didėjo įtaka politikai. Respublikos pabaigoje augūrų menas dažnai tyčia buvo naudojamas politinėje kovoje. Senoji augūrų disciplina tuo metu jau buvo beveik visai užmiršta, o vietoje jos įsivyravo etruskiški būdai spėti ateitį iš gyvulių vidurių (haruspicijos). Tam tikrą įtaką augūrai išlaikė iki pat Antikos laikų pabaigos.
[taisyti] Šaltinis
- Lietuviškoji Enciklopedija, II t.- Kaunas, 1934.-p.107.
