Aukštaičių aukštuma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukštaičių aukštuma sudaro didžiausiąją Baltijos aukštumų ruožo dalį.
Aukštaičių aukštuma yra tarp Neries, Šventosios, Dauguvos, Žeimenos upių. Tarp kalvynų įsiterpusios žemesnės ir lygesnės vietos Aukštaičių aukštumą skaido į kelias dalis, iš kurių žymiausia ir geomorfologiniu atžvilgiu įdomiausia yra Zarasų aukštuma su aukščiausiu tašku – Pratkūnų kalnu (240,2 m), esančiu į pietus nuo Salako. Zarasų aukštuma susidarė dviejų ledyno tekmių kontakto zonoje ir dėl to pasižymi dideliu reljefo formų įvairumu. Į pietus ir pietvakarius nuo Zarasų aukštumos kyla Utenos aukštuma su aukščiausiu savo kalnu Piliakalnio kalnu (246 m), esančiu į pietus nuo Tauragnų. Dar toliau į pietus yra Molėtų aukštuma (iki 221 m) ir Riešės aukštuma (iki 200 m).
