Australijos flora ir fauna
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Australijai būdinga išskirtinė augalija ir gyvūnija, nes ji viena iš pirmųjų atsiskyrė nuo Gondvanos žemyno. Seniai atsiskyrė nuo kitų žemynų, atsirado vandens kliūtis augalams iš Azijos bei kitų žemynų patekti Australiją. Prie to prisidėjo ir Australijos vidinių sričių sausringumas, taip pat trukdęs augalijai migruoti į pietus.
Jai būdingi 80% gyvūnų ir augalų, kurių nerasi kituose žemynuose, tai: sterbliniai gyvūnai, voverė skraiduolė, strutis Emu ir kt. Augalai: eukaliptai, sumedėję paparčiai ir kt.
[taisyti] Flora
Australijoje yra 3 pagrindinės gamtinės zonos. Nuo pusiaujo į pietus eina:
- Drėgnieji atogražų miškai. Auga: eukaliptai, palmės, bambukai, figos smaugikės, medinis papartis, araukarijos.
- Savanos. Auga: aukštos žolės, eukaliptai, akacijos (500 rūšių), buteliniai medžiai, kazuarinos (užauga iki 30 m).
- Dykumos ir pusdykumės. Sudaro didžiąją dalį Australijos. Auga įvairios žolės, pavyzdžiui, spinifeksas. Auga skrebai – eukaliptų, kazuarinų ir akacijų sažalynai. Yra ir efemerų – trumpos vegetacijos augalų.
Australijos floroje ir faunoje labai dažni yra endemikai – rūšys, gyvuojančios tik tam tikroje teritorijoje. Būdingiausi gyvūnai yra sterbliniai. Jie veda labai mažus jauniklius. Patelės vėliau juos dar ilgai nešioja sterblėje. Tai kengūros, koalos, vambatai ir kiti.
Šiaurės ir šiaurės rytų Australijoje vyrauja drėgnas ir karštas klimatas, auga amžinai žaliuojantys atogrąžų miškai. Paplitę eukaliptai, palmės, bambukai, araukarijos, lianos, mediniai paparčiai. Į pietus endemikų daugėja.
Vidurinėje ir pietinėje Didžiojo vandenskyros kalnagūbrio dalyje ir Tasmanijos saloje auga eukaliptai, mediniai paparčiai ir bukai. Kai kurių rūčių eukaliptai savo dydžiu beveik prilygsta šiaurės Amerikos sekvojoms. Eukaliptai užauga iki 140 m., o kamieno storis siekia iki 9m. Jų šaknys pasiekia net 30 m gylį ir lyg siurbliai siurbia vandenį, todėl ties eukaliptų miškais būna žemesnis gruntinių vandenų lygis ir kiti augalai negali augti. Eukaliptų mediena gera statybinė medžiaga. Iš viso yra apie 600 eukaliptų rūšių. Eukaliptai užauga iki 150 m., šaknys iki 30 m.
Einant į žemyno gilumą mažėja kritulių, miškai pamažu pereina į savaną, tarp aukštų žolių auga pavieniai eukaliptai, kazaurinai, buteliniai medžiai, kaupiantys drėgmę kamienuose, mažai lapų turinčios akacijos, liūčių metu žydinčios geltonais žiedais. Iš viso yra apie 500 akacijų rūšių ir net 400 iš jų sutinkamos tik Australijoje.
Pusdykumėse auga skrebai – labai tankūs krūminių eukaliptų, kazaurinų ir akacijų sąžalynai. Smėlynuose auga aukšta kietalapė ir dygi žolė spinifeksas. Visiškai be gyvybės dykumų Australijoje nėra daug. Po gausių liūčių sužaliuoja Efemeriniai augalai – jie sudygsta, sužaliuoja ir subrandina sėklas labai greitai, o per sausras nunyksta. Žemyno šiauriniuose pakraščiuose veši kietalapiai augalai – daugiausia eukaliptai.
Miškai Australijoje užima tik 13% visos teritorijos, o 58% žemyno teritorijos tinka natūralioms ganykloms.
[taisyti] Fauna
Didelę žalą žemynui padarė įvežtiniai gyvūnai ir augalai: kaktusai, rupūžės, kiaulės, ožkos, stručiai ir kt.
Iš šikšnosparnių labai paplitę „skraidantieji šunys“, mintantys vaisiais – jų antpuoliai daro didelę žalą sodams.
Gausu įvairių rūšių paukščių: papūgos kakadu, juodosios gulbės, rojaus paukščiai, lyrauodegiai, stručiai, emu, kazuarai. Labai paplitę ropliai – krokodilai, gyvatės. Yra dvikvapės žuvys, gyvenančios išdžiūstančiose upėse. Jos kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi, o upėms išdžiūvus deguonį ima iš oro.
