Bora Bora
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bora Bora – sala Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijoje. Įeina į Draugijos salyno Pavėjines salas. Plotas 38 km². Gyvena beveik 7,3 tūkst. gyventojų (2002 m.). Gyventojų tankumas – 192 žm./km². Įeina į Bora Bora komuną. Svarbiausia gyvenvietė – Vaitapė.
Koordinatės:
Turinys |
[taisyti] Gamta
Bora Bora yra 260 km į šiaurės vakarus nuo Taičio. Sudaro pagrindinė sala – dviejų užgesusių ugnikalnių (Pahia k. – 660 m, ir Otemanu k. – 727 m) apirusios viršūnės. Salą supa didelė lagūna, nuo vandenyno atribota koralinių rifų atolų (Tubuati, Motu Mute, Tubuai). Į lagūną galima įplaukti tik per vieną įplauką Motus.
[taisyti] Istorija
Polineziečiai salą apgyvendino prieš 1100 metų. Yra išlikusios senovinės šventyklos. 1722 m. Bora Borą aplankė pirmasis europietis – olandas Jacob Roggeveen. 1777 m. saloje išsilaipino Džeimsas Kukas. Jis savo užrašuose salą pavadino Bola-Bola (tait. „naujagimis“), tačiau polineziečiai salą greičiausiai vadino Pora-Pora. 1792 m. Bora Boroje apsigyveno pirmasis europietis – James Connor – jūreivis, išsigelbėjęs po banginių medžioklės laivo „Matilda“ katastrofos. 1895 m. sala tapo Prancūzijos valda. 1929 m. Bor Borą išgarsino filmo „Tabu“ filmavimas. II pasaulinio karo metu saloje buvo JAV karinės aviacijos bazė.
[taisyti] Turizmas
Bora Bora dažnai vadinama „Ramiojo vandenyno perlu“. Ramybė, balto smėlio paplūdymiai, krištolo skaidrumo lagūna, palmių giraitės, žaliuojančios kalvos, žydinčios hibiskų gėlės, egzotiški gyventojai salą daro turistų rojumi. Metinė oro temperatūra svyruoja apie 24–28°C. Gavina švelnūs rytų pasatai. Saloje yra viešbutis, nameliai ant polių, oro uostas (JAV karinės bazės palikimas) ir kita aukšto lygio turistinė infrastruktūra. Populiari turistų atrakcija – povandeninis nardymas mižiniška faunos įvairove pasižyminčiuose rifuose. Automobilių transportas menkai išvystytas (kad išsaugoti salos gamtą), tačiau galima keliauti dviračiais, pėsčiomis, valtimis.
