CISC
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
CISC (iš angl. Complex Instruction Set Computer) – grupė įvairių procesorių architektūrų, dėl ideologinių priežasčių priešpastatoma RISC architektūroms. CISC terminas nereiškia konkrečios architektūrų rūšies, o naudojamas tik lyginant su RISC.
CISC sąvoka, lyginant su RISC yra gana sąlyginė, ji reiškia procesorių architektūras, kurios neoptimalios našumo požiūriu. Dažniausiai (nors nebūtinai) CISC priskiriamos architektūros, turinčios vieną ar kelis iš šių požymių:
- steką arba stekinio pobūdžio komandas (push, pop)
- 16 ar mažiau bitų registrus
- Komandas, skirtas tiesioginiam manipuliavimui duomenimis, esančiais atmintyje
- Didelį (daugiau, nei kelių dešimčių) komandų rinkinį
- Daugiau, nei vieną adresacijos metodą
- Specializuotus registrus – akumuliatorius
Kai kada priešpastatymas tarp RISC ir CISC būna dirbtinis, pvz., procesoriuose, kurių žodžio ilgis ribotas (pvz., 8 bitų) yra keblu realizuoti optimalią komandų sistemą, nenaudojant specializuotų registrų. Kita vertus, kai kurios iš itin tipiškų RISC procesoriams komandų, pvz., skirtų vektoriniams skaičiavimams, artimesnės CISC ideologijai. Maždaug nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos, riba tarp RISC ir CISC ėmė nykti, daugelis RISC procesorių ėmė įgyti CISC būdingų bruožų, o patys CISC procesoriai vis dažniau imti emuliuoti, naudojant našesnius RISC procesorius.
Tipiškos CISC architektūros:
- VAX
- i386
- Elbrus
