Džordžtaunas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Džordžtaunas (angl. Georgetown) – Gajanos sostinė, didžiausias miestas ir uostas, esantis šalie šiaurinėje dalyje, prie Atlanto vandenyno, Demeraros (Demerara) upės žiočių. 236 tūkst. gyventojų (1990). Miestas yra 1,5 metro žemiau potvynio metu pakylančio vandens, todėl nuo patvinimo jį saugo siena, pastatyta 1882 m. Daugelis senesnių pastatų stovi aukščiau nei potvynio lygis.
Pagrindinė pramonė – cukraus apdirbimas. Eksportas: cukrus, ryžiai, boksitas, deimantai. 1963 m. įkurtas Gajanos universitetas, yra didelis atogrąžų botanikos sodas. Mieste gyvena skirtingų rasių žmonės, vyrauja indėnai ir karibai.
[taisyti] Istorija
Miestą 1781 metais įkūrė anglai ir jį pavadino savo karaliaus Jurgio III garbei. Kurį laiką miestą valdė prancūzai, o 1784 m. jis atiteko olandams, pavadinusiems miestą Stabruku (Stabroek). Tačiau 1812 m. anglai vėl atgavo miestą, sugrąžindami jam pradinį pavadinimą ir paversdami Britų Gajanos kolonijos administraciniu centru. 1966 m. Džordžtaunas tapo nepriklausomos Gajanos sostine.
