Dalia Teišerskytė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dalia Teišerskytė (1944 m. lapkričio 27 d. Leonavoje, Raseinių raj.) – žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
[taisyti] Biografija
1946 m. tėvas Pranas Teišerskis buvo areštuotas, nuteistas ir 1950 m. žuvo Taišeto lageryje. 1948 m. motina Kotryna Teišerskienė ir vyresnieji jos vaikai Algimantas ir Danutė buvo ištremti į Sibirą. Dalią ir du jos brolius (Eugenijų ir Rimantą) šešerius metus augino senelė. 1950-1953 m. ji mokėsi Kretingos vidurinėje mokykloje. Bet 1953 m. į Sibirą ištremta visa likusi šeima. Sibire mirė abu vyresnieji broliai. 1953-1959 m. mokėsi Rusijos Irkutsko srities Meždugrankos miškų ūkio septynmetėje mokykloje. 1959-1962 m. dirbo miškų ūkio darbininke. Grįžo į Lietuvą 1962 m.
1962-1963 m. mokėsi vakarinėje mokykloje ir dirbo Mosėdžio daržininkystės ūkyje. 1963-1967 m. mokėsi Kauno technologijos technikume, spaudos technologijos kurse. 1968 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, jį baigė 1974 m. ir įgijo žurnalisto specialybę.
1967-1989 m. dirbo „Raidės“ ir V.Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvėse, „Žinijos“ draugijoje, Kauno menininkų namų direktore, laikraščio „Jaunystė“ vyr. redaktore, žurnalo „Gabija“ redaktore. Atgimimo laikotarpiu įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas“, „Mobilinos“ mokymo centrą. 1989-2000 m. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gabija“. 2000–2004 m. Seimo narė, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, pirmininko pavaduotoja. 2004-2008 m. Seimo narė, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininko pavaduotoja.
1995 m. Naujosios demokratijos – Moterų partijos organizatorė, nuo 1999 m. Lietuvos liberalų sąjungos narė, nuo 2005 m. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narė, tarybos narė.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyriaus valdybos narė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, moterų klubo „Ad astra“ prezidentė. Yra parašiusi daugiau kaip 300 estradinių dainų tekstų, apie 300 straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniams. Dešimties poezijos ir prozos knygų autorė. Vyras Anatolijus Čupkovas, sūnus Linas, Pranas