Darvinizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Darvinizmas yra keletas koncepcijų, besiremiančių Alfred Russel Wallace (1823-1913) idėjomis ir Charles Darwin evoliucijos teorija, besiremiančia natūraliąja atranka. Šiais laikais sąvoką dažniau vartoja socialinių mokslų atstovai bei filosofai, o ne biologai, kurie dažniau remiasi platesne evoliucijos teorija.
Remiamasi principu, kad jokia rūšis negali neribotai daugintis, nes anksčiau ar vėliau prasideda konkurencija dėl ribotų išteklių. Šioje konkurencinėje kovoje išlieka tik geriausios/geriausiai prisitaikiusios rūšys. Šios idėjos tiesiogiai išvedamos iš Darvino natūraliosios atrankos tezės.
Moksliškai nepagrįsti bandymai Darvino mokymą pritaikyti žmonių visuomenėms vadinami socialiniu darvinizmu.
Iš principo darvinizmą atmeta kreacionistai, kurie kritikavo ir Lamarck teoriją apie rūšių kaitą. Dažnai Darvinas buvo kritikuojamas ne tik iš mokslinės (teorija rėmėsi paveldėjimu, kuris tuo metu buvo neištirtas), bet ir moralinės bei religinės pusės. Kovoje dėl teorijos pripažinimo jos šalininkai ir priešininkai, tiek turėdami gerus tikslus, tiek sąmoningai klaidingai traktavo evoliucijos teoriją ir iškėlė ją iki dogmos.
Pats Darvinas į savo teoriją žiūrėjo ne dogmatiškai, bet numetė galimybes ją tobulinti ir keisti. Jis įvardino ir pagrindines savo teorijos problemas:
- Sudėtingas perėjimas nuo paprastų prie kompleksiškų struktūrų;
- trūkstami geologiniai įrodymai (šiuo metu tai nebėra rimta problema, nes teoriją patvirtina gausybė įrodymų iš kitų sričių).
Darvinizmas ir evoliucijos teorija
Dėl biologijos ir genetikos pažangos evoliucijos teorija buvo išplėsta. Šią išplėstą teoriją gydytojas ir biologas August Weismann (1834-1914) pavadino neodarvinizmu
Mokslinė evoliucijos teorija vystosi toliau ir įtraukia naujas žinias iš neurobiologijos, molekulinės genetikos, populiacijų biologijos, sistemų teorijos, žaidimų teorijos. Dėl to ji dar vadinama sintetine evoliucijos teorija.