Demonas (programa)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Demonas (angl. daemon; kilę iš disk and execution monitor) – specialios paskirties programa, dirbanti, kaip foninis procesas. Panašiai veikiančios programos būdingos daugumai operacinių sistemų (DOS – rezidentinės programos, Windows – servisai), tačiau demono sąvoka dažniau naudojama UNIX (Linux) sistemose. Kartais demonai būna painiojami su draiveriais, sisteminėmis bibliotekomis ar OS funkcijomis. Demonų pavadinimas yra kilęs iš BSD UNIX sistemų.
Demonų paskirtis – atlikti įvairius savarankiškus foninius darbus, kurie turėtų būti vykdomi be kompiuterio naudotojo įsikišimo. Skirtingai, nei draiveriai, demonai neatlieka duomenų ar įrenginių abstrakcijos. Skirtingai nuo sisteminių bibliotekų, veikia kaip savarankiški, nenutrūkstami procesai. Skirtingai nuo OS funkcijų ar modulių, demonai (bent formaliai) nėbūna absoliučiai būtina OS dalis, nepriklauso sistemos branduoliui. Keli tipiški tokių darbų pavyzdžiai – laiškų persiuntimas, reguliariai vykdomi darbai, sistemos darbingumo kontrolė ir pan.
Demonais vadinamos ne tik savarankiškos programos, bet ir įvairų kitų programų dalimi esančios vykdymo gijos, paprastai atliekančios panašias funkcijas. Šios gijos turi specialų statusą: net joms tebeveikiant, programa laikoma baigta jei nebėra kitų aktyvių gijų. Pavyzdžiui, Java (kalba) virtuali mašina pabaigia savo darbą jei vieninelės likę aktyvios gijos yra demonai. Demono statusas prireikus suteikiamas giją sukuriant.
Kai kurie plačiai žinomi demonai:
