Naudotojas:Dovaud
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žvilgsnis
Aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai už mokslą dabar moka fiksuotą privalomą mokestį, ir tai ne visi. Studijuoti savomis lėšomis gali tik besimokantieji vakarinėse ir dieninėse studijose. Kadangi aukštosios mokyklos, priimdamos už mokslą mokančius jaunuolius, tomis lėšomis gerokai pasipildo savo biudžetus, jos suinteresuotos šias studijas plėsti. Profesūra neslepia, jog tai - didelė paspirtis, norint aukštosioms mokykloms įsirengti modernias laboratorijas, įsigyti šiuolaikinių technologijų ar užsilopyti kiaurus pastatų stogus.
Rektorių konferencijos vadovų teigimu, kad universitetai galėtų išgyventi, jiems per metus trūksta 115 mln. litų studijoms ir 50 mln. - ūkio reikmėms. Tad besimokantieji vakarinėse ir neakivaizdinėse studijose - lyg gelbėjimosi ratas kiaurais biudžetais besiguodžiantiems universitetams. Tai, kad vakarais ir neakivaizdžiai dabar mokosi 40 proc. visų studentų, kažin ar visuomenę galėtų tenkinti, nes gero specialisto parengimą vis dėlto užtikrina tik visavertės, dieninės, studijos. Gal todėl Švietimo ir mokslo ministerija dabar bando aukštąsias mokyklas prispausti ir šioje srityje: besimokančiųjų vakarais ir neakivaizdžiai skaičių pradėta reglamentuoti.
Diskutuojant dėl kokybiškų studijų aistros verda jau ne vienerius metus. Integruojantis į Europos universitetų erdvę ir norint, jog Lietuvoje įgyti diplomai būtų pripažinti užsienyje, nebeužtenka vien savų pedagogų pastangų. Pasitelkiami tarptautiniai ekspertai, kurie, manoma, geriausiai gali vertinti [1]aukštųjų mokyklų studijų programas, patarti, kaip perteikiant žinias priartėti prie europinių standartų. Mūsų valstybei tai kainuoja nepigiai, tad, jei ekspertų rekomendacijos liks popierinės, kažin ar norimos naudos turėsime.
Prieš keletą metų netikėtų išvadų pateikta, šiems ekspertams įvertinus Lietuvos universitetų teisės studijas, tačiau ar rengiant teisininkus kas nors pasikeitė, galima tik spėlioti. Pozityvių permainų tikimasi iš šiųmečio užsieniečių mokslininkų vizito - ekspertai tikrina mūsų aukštųjų mokyklų [2]sociologinių, [3]edukologijos ir visuomenės sveikatos krypčių studijų programas. Pasirinktos tos sritys, kuriose, specialistų teigimu, esama daugiausia bėdų ir neprofesionalumo.
Tarptautiniu mastu vertinant priešmokyklinio ir pradinio ugdymo studijas jau padėtas taškas. Viena išvadų - ne mūsų profesūros naudai. Pripažinta, jog specialistus rengiančių dėstytojų profesinė raida nepakankama, dauguma jų patys studijavo prieš daugybę metų. Universitetų ir kolegijų dėstytojams rekomenduojama kuo mažiau mokyti “tiesiogiai”, o daugiau laiko skirti savo pačių tobulėjimui ir tyrimams. Iš pedagogų laukiama, kad jie būtų studentų padėjėjai šiems besimokant savarankiškai, jų konsultantai, o ne vien žinių perteikėjai.
Ko gero, labiausiai vertas ekspertų siūlymas suvienodinti universitetų ir kolegijų studijas reglamentuojančius dokumentus. Nėra normalu, kai kolegijų absolventai, studijavę tiek pat laiko kaip ir universitetų auklėtiniai, dar turi papildomai mokytis dvejus metus, kad gautų bakalauro laipsnį. Tokia praktika neveiksminga ir finansine prasme - siekiant aukštojo mokslo diplomų statomi papildomi barjerai ir pinigai mėtomi lyg į balą.
Profesūra turėtų būti suinteresuota kokybiškesniu pedagoginiu darbu - mat nuo liepos pradžios dėstytojams padidinti atlyginimai. Tam skirta 16 milijonų litų, tačiau jų panaudojimo ir paskirstymo universitetams kriterijai daugeliui kelia nuostabą. Daugiausia pinigų atseikėta toms aukštosioms mokykloms, kurių geriausi mokslingumo rodikliai, o jie, pasak Rektorių konferencijos vadovų, nėra skaidrūs. Jei dėstytojas yra puikus pedagogas, bet nėra išsispausdinęs straipsnių prestižiniuose užsienio leidiniuose, jis ne tik negali pretenduoti į maksimalų profesoriaus ar docento atlyginimą, bet neturi teisės net vadovauti doktorantams. Už borto lieka garbūs Lietuvos mokslininkai, sukūrę žinomas mokslo mokyklas, parašę dešimtis monografijų ar išugdę šimtus jaunų mokslininkų. Jie tai supranta kaip mokslo visuomenės pažeminimą.
