Edmundas Simanaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Edmundas Simanaitis (g. 1929 m. sausio 5 d. Marijampolėje) – Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
[taisyti] Biografija
Tėvas – mūrininkas, motina – skalbėja, namų šeimininkė. Šeimoje augo trys vaikai: Edmundas, jo sesuo Ramutė ir brolis Vaclovas. Mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. 1945 m. sausio mėn. tėvą Juozą, buvusį šaulį, suėmė NKVD ir jis atsidūrė Urale, anglies kasyklose.
1946 m. dalyvavo ginkluotame pasipriešinime – priklausė partizanų Tauro apygardos Vytenio laisvės kovotojų būriui. Tų pačių metų liepos mėn. po išdavystės suimtas ir nuteistas 10 metų Gulago. Dirbo vario kasyklose Džezkazgane (Kazachstanas). Paleistas iš lagerio, grįžo į tėvynę, dirbo elektriku. Įstojo į Kauno politechnikos institutą, 1960 m. baigė Leningrado Šiaurės Vakarų politechnikos institutą, apgynė inžinieriaus elektromechanikos diplomą.
1960 – 1963 m. Marijampolės (tuomet – Kapsukas) maisto pramonės automatų gamyklos vyriausiasis energetikas. 1963 m. persikėlė į Jonavą, Azoto trąšų gamykloje ėjo cecho viršininko, vyriausiojo specialisto, skyriaus vadovo pareigas. 1989-1991 m. dar ir KPI dėstytojas.
Dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje – Sąjūdžio Seimo narys, Jonavos skyriaus pirmininkas, Sąjūdžio tarybos narys. Nuo 1993 m. Tėvynės sąjungos narys.
1995 – 1997 ir nuo 2003 m. Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, 1995–1997 m. Jonavos rajono savivaldybės meras. 1997-2000 m. Krašto apsaugos ministerijos viceministras.
Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys. Yra parašęs knygų ir publicistikos straipsnių.
Žmona Gražina, dabar – pensininkė. Užaugino tris sūnus: Lemturį (gim. 1960 m.), Darių (gim. 1966 m.) ir Vytenį (gim. 1970 m.).
