Eduardas Balčiūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Eduardas Balčiūnas (1907 m. rugpjūčio 24 d. Kizil Arvate, Turkmėnija – 1975 m. rugpjūčio 4 d. Tauragėje), muzikos mokytojas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius.

[taisyti] Biografija

Tėvas buvo vargonininkas, klarnetininkas ir kapelmeisteris. Jis savo sūnų išmokė muzikos rašto ir groti pučiamaisiais instrumentais. 1921 su tėvais atvyko į Šiaulius, kur pradėjo groti pučiamųjų orkestre, eksternu išlaikė progimnazijos kurso egzaminus. 1926 – 1930 Klaipėdos muzikos mokykloje mokėsi griežti smuiku pas čekų pedagogus L. Hajušą ir E. Leichnerį. Griežė moksleivių simfoniniame orkestre (dirigavo S. Šimkus ir J. Gaubas) ir dainavo vyrų chore. Baigęs muzikos mokyklą, kurį laiko mokytojavo Eržvilke, Rietave, Plungėje ir Kėdainiuose.

Nuo 1937 iki mirties gyveno Tauragėje. Buvo kariškių pučiamųjų orkestro kapelmeisteris, muzikos mokytojas gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Pokario metais mokė muzikos ir dainavimo 1-ojoje ir 2-ojoje vidurinėse mokyklose, vadovavo vaikų, vyresniųjų klasių moksleivių ir miesto chorams bei pučiamųjų orkestrams. Vėliau dėstė vaikų muzikos mokykloje, chorvedžių ir pučiamųjų orkestrų vadovų metiniuose kursuose. Vienas pirmųjų pradėjo rengti Tauragės apskrities ir rajono meno mėgėjų olimpiadas, apžiūras ir dainų šventes, buvo jų vyr. dirigentas. Sukūrė pjesių pučiamųjų orkestrui, dainų chorams ir solistams.

[taisyti] Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.