Eugenijus Remigijus Baltrušaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eugenijus Remigijus Baltrušaitis (g. 1946 m. spalio 21 d. Jurbarke) – lietuvių poetas, dramaturgas, prozaikas.
Studijavo VU, už antisovietinę kūrybą buvo tardomas KGB, vėliau pašalintas iš universiteto. 1972 – 1980 metais dirbo „Vakarinių Naujienų“ redakcijoje, 1980 – 1990 metais – Lietuvos televizijoje, nuo 1990 metų – žurnalo „Rankas aukštyn“ redaktorius.
[taisyti] Kūriniai
Eilėraščių ir poemų knygos: „Raudoni voratinkliai“ (1993) – būdinga publicistinės intonacijos, kandi sovietinės tikrovės satyra, dramatiškai nuspalvintas nerimas dėl pavergtos tautos likimo. Parašė poetines dramas „Vivat, Akademija“ (1979 metais, pažymint Vilniaus universiteto 400-jų metinių jubiliejų, respublikiniame konkurse drama įvertinta pirmąja premija) „Donelaitis“ (rankr.), pjesę vaikams „Sprigtas“ (past. 1986). 2001 m. – meilės eilėraščių rinktinė „69 meilės ir mirties eilėraščiai“. Paskelbė detektyvinės prozos: (romanas „Žmogžudystė penktą valandą ryto“, 1996; Artūro Vėberio slp. ir romanas „Erškėčių kryžius“ (2005). Pasirašo ir kitais slapyvardžiais.
Daugelis jo eilėraščių seniai tapo dainomis (pvz: „Mano senai mokyklai“, „Obelis" ir kt.), dirbo su žymiausiais respublikos kompozitoriais bei atlikėjais.
Kai kurie biografiniai duomenys pateikti „Žurnalistikos enciklopedijoje“, „Lietuvos rašytojų sąvade“ bei „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ (2001), taip pat šios enciklopedijos elektroninėje versijoje – [1].
