Felipė Gonsalesas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ispanijos prezidentas Néstor Kirchner (dešinėje) ir Felipe González (kairėje)

Felipė Gonsalesas Markesas (Felipe González Márquez; g. 1942 m. kovo 5 d. Dos Hermanas (Sevilijoje)) – teisininkas, Ispanijos visuomenės ir politinis veikėjas.

[taisyti] Biografija

Sevilijos universitete studijavo teisę ir ekonomiką. Studijuodamas priklausė krikščionių demokratų organizacijoms, 1962 įstojo į nelegalią Ispanijos socialistų darbininkų partijos (PSOE) jaunimo organizaciją.

1966 gavęs teisininko diplomą advokatavo, specializavosi ginti darbininkų atstovų teises.

1969 vedė Karmen Romero.

1965 Sevilijos provincijos PSOE komiteto narys, 1970 PSOE Vykdomosios komisijos narys. 1971 buvo suimtas. 1974 Siuresno (Prancūzija) suvažiavime išrinktas PSOE generaliniu sekretoriumi. Vadovavo partijai iki 1997.

1975 mirus diktatoriui Franko, grįžo į Ispaniją ir kartu su A. Suaresu pradėjo šalies demokratizavimą. Vienas Demokratinio judėjimo platformos lyderių. Legalizavus partiją, 1977 išrinktas Madrido tarybos nariu, 1977-2004 Kortesų (parlamento) narys, opozicijos lyderis.

1982-1997 Ispanijos ministras pirmininkas, jam vadovaujant prasidėjo reali ekonomikos rekonstrukcija, 1986 Ispanija priimta į Europos ekonominę bendriją ir NATO, peseta buvo įtraukta į Europos pinigų sistemą.

1989 pirmininkavo Europos Ministrų Tarybai.

Jo vadovaujama PSOE laimėjo 1986, 1989 ir 1993 Kortesų rinkimus.

1996 EBSO vadovas. 1978-1983 SI „Principų deklaracijos“ rengimo komisijos pirmininkas. Nuo 1980 SI pirmininko pavaduotojas.

[taisyti] Bibliografija

• Un discurso ético (su Víctor Márquez Reviriego, 1982)
• El Socialismo (1997)
• El futuro no es lo que era (su Juan Luis Cebrián, 2001)
• Memorias del futuro (2003)