Filantropizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Filantropizmas (t.p. filantropinizmas, iš gr. φιλος (draugas) ir ανθροπος – žmogus) – koncepcija, mokymas, auklėjimas, kuriame pabrėžiamas natūralumas (gamtiškumas), protas ir geradarystė.
J. B. Bazedovas 1774 m. Dessau įkūrė pirmą tokio lavinimo ir ugdymo įstaigą, besirėmusią filantropijos principais.
Bazedovo filantropijos tikslas – auklėti, ugdyti jaunuolius taip, kad jie draugiškai, savanoriškai padėtų tiems, kam reikia pagalbos. Etinis ugdymas buvo siejamas kartu su kūno kultūra, siekiant, kad žmogus išaugtų sveika ir tvirta, gyvenimo džiaugsmą patirianti asmenybė.
[taisyti] Dabartis
Filantropizmo koncepcija tarp pedagogikos teorijų nepaplito ir neįsitvirtino – jos taikymas šiuo metu apsiriboja pavieniais atskirais atvejais.
