Ganga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ganga (sanskrit. gaṅgā) – upė ir deivė Indijos mitologijoje ir geografijoje. Tradiciškai naudojama moteriškąja gimine, todėl ir lietuviškai teisingiau rašyti Ganga, o ne Gangas, nors pastaroji forma nėra visiška klaida.
[taisyti] Ganga – švenčiausioji Indijos upė
(Geografinis objektas žr. Ganga (Gangas))
Nors Rigvedoje minima tik dukart, Ganga buvo nuolat aukštinama Puranuose. Pradžioj ji tekėjo kaip dangiškoji upė, bet išklausius šventų maldų ji nusileido į Žemę, kad ją apvalytų. Įštryškę iš Višnaus kojos piršto jos sūkuriai būtų sunaikinę pasaulį, tačiau Šiva juos sutramdė savo susivėlusiais plaukais. Nuo tol jis gavo epitetą „Ganga-dhara“ (Gangarankis arba Gangos tramdytojas). Tikima, kad Gangos vanduo visuomet išlieka tyras ir skaistinantis. Keliaujantys maldininkai nešasi įndelį su jos vandeniu, kurio prisireiks paskutiniosioms apeigoms.
[taisyti] Deivė Ganga
Vyriausioji Himavato dukra, kurios motina buvo Mena (sanskrit. Menā). Jos sesuo buvo Uma (Šivos žmona). Gangą vedė karalius Šantanus ir jiems gimė sūnus Bhišma, kuris dar vadinamas Gangėja (sanskrit. Gāṅgeya). Į šią deivę įvairiuose šaltiniuose kreipiamasi daugeliu vardų.
Pagal kitus šaltinius (pavyzdžiui „Pančatantra“) Ganga yra Džahno, legendinio karaliaus ir išminčiaus duktė.
