Ganykla
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ganykla, pašarų naudmena – žole apaugęs žemės plotas, kuriame ganomi gyvuliai. Ganyklos teikia pigiausią ir labai vertingą žaliąjį pašarą.
Pagal ganymo laiką būna vasaros, žiemos ir sezoninės ganyklos.
- vasaros ganyklose pradedama ganyti, kai žolė užauga iki 8-10 cm aukščio, ir baigiama prieš 3-4 savaites iki žolių vegetacijos pabaigos. Lietuvoje yra tik vasaros ganyklos.
- žiemos ganyklos būna pusdykumių, dykumų, kalnų zonose. Jose gyvuliai (dažniausiai avys) ganomi žiemą.
- sezoninės ganyklos yra natūralios ir sėtinės pašarinės naudmenos, naudojamos tam tikrą ganiavos laiko dalį. Nejuodžemio zonoje sezoniniam ganymui naudojami daugiamečių žolių atolai, vienmečių žolių ir tarpinių augalų pasėliai.
Kad didėtų ganyklų derlingumas, daugėtų gerųjų pašarinių žolių, atliekami paviršinio ir pagrindinio gerinimo darbai (pievų ir ganyklų gerinimas]), stengiamasi tinkamai jas naudoti (aptvarinis ganymas, ganyklų rotacija). Lietuvoje 1990 buvo daugiau kaip 0,8 mln. ha ganyklų.
Pagal žolyno susidarymo būdą ganyklos būna natūralios ir sėtinės (kultūrinė ganykla).
[taisyti] Natūralioji ganykla
Natūraliųjų ganyklų žolynas susidaro savaime. Šių ganyklų yra miškų, miškastepių, stepių, pusdykumių ir dykumų zonose, taip pat kalnuose. Miškų zonos natūraliosios ganyklos yra daugiausia daugiametėmis žolėmis apaugusios pievų (sausuminių, salpinių, žemumų), pelkių naudmenos, taip pat miškų ir parkų laukymės. Kartais įrengiamos pagerintos natūralios ganyklos (natūralus žolynas gerinamas agrotechnikos ir kultūrotechnikos priemonėmis). Lietuvoje jų plotai mažėja (įrengiamos sėtinės ganyklos).
