Gaurė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Gaurė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Gaurė
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Tauragės rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Gaurė – miestelis Tauragės rajone, 12 km į rytus nuo Tauragės, Šešuvies kairiajame krante. Seniūnijos centras, stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1971 m.) ir jos varpinė, paminklas partizanams (nuo 1990 m.), Gaurės ąžuolas, netoliese stūkso Kiukiškių piliakalnis, teka Šešuvis. Veikia pagrindinė mokykla.
Prie miestelio įsikūręs Gaurės kaimas.
[taisyti] Istorija
Vietovardis minimas 1500 metais – ia, kelyje į Prūsiją, buvo įsikūrusi muitinė. XVI a. pradžioje tvėrėsi Gaurės dvaras, priklausęs įvairiems savininkams. Miestelis formavosi netoliese, apie 2 km į vakarus nuo dvaro. Pirmosios Gaurės bažnyčios ar koplyčios statybos datos nėra žinomos, tačiau 1570 m. bažnyčia jau buvusi, tada minimas miestelis. 1670 m. įkurta Gaurės parapija. XVI–XVII amžiais miestelyje veikė ir evangelikų maldos namai, kurie apie 1670 m. sudegė. XVIII a. miestelis nukentėjo nuo maro.
1721 m. gegužės 14 d. tuometinis Gaurės savininkas T. Bilevičius išrūpino gyvenvietei sekmadieninio turgaus privilegiją. Suteikimo priežastimi nurodomos dvi aplinkybės: „kad atkurtų maro nuniokotą Žemaitiją“ ir kad kuriamas miestelis. 1746 m. spalio 13 d. miestelio savininkai M. ir K. Mirskiai dar kartą įtvirtino gautą turgaus privilegiją. 1773 m. kunigo Budrikio ir parapijiečių pastangomis buvo pastatyta nauja medinė Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia. 1841 m. bažnyčiai priklausė 6 valakai žemės, miestelyje gyveno 172 žmonės. 1853 m. buvo atkurta 1821 m. įsteigta mokykla, kurioje mokėsi 11 mokinių.
1863 m. nacionalinis išsivaduojamasis sukilimas neaplenkė ir Gaurės. Pralaimint sukilimui, ir daliai sukilėlių besitraukiant į užsienį, vieno sukilėlių būrio vadas M. Puidokas norėdamas išsaugoti kovotojus 1864 m. juos išskirstė į mažas grupeles, liepęs susirinkti Gaurės miškuose. Carinei valdžiai nuslopinus sukilimą, mokykla buvo surusinta, uždrausta lietuviška spauda ir kalba. Gaurė tapo vienu reikšmingiausių punktų lietuviškos spaudos kelyje į Lietuvą. Juolab, šalia buvo Beržinės „kordona“ – carinės žandarmerijos kontrolinis postas. Knygnešystės ir literatūros platinimo veikla užsiiminėjo ir Gaurės parapijos kunigas K. Šleivys, M. Survila, A. Brožis ir kt. Draudžiama spauda buvo aprūpinami ir miestelio gyventojai.
Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, buvo įsteigta savivaldybė, atkurta lietuviška mokykla, paštas, policijos nuovada, girininkija ir kt. Gaurėje veikė vilnų karšykla, parduotuvės, amatininkų dirbtuvės, smulkaus kredito draugija ir kt., dvare – malūnas ir lentpjūvė. 1926 m. įsteigtas žemės ūkio kooperatyvas „Ūkininkų gerovė“. 1928 m. Gaurės parapijai priklausė 2896 tikintieji. Miestelyje buvo ir žydų maldos namai.
Gaurė įsikūrusi pasienyje, todėl jos neaplenkdavo visi karai. Miestelis nukentėjo ir abiejų okupacijų metais. Naciai išžudė žydų bendruomenę, bolševikams pokario metais aršiai priešinosi lietuvių partizanai susibūrę Gaurės apylinkės miškuose. Gerai suplanavę akciją, 1945 m. lapkričio 10 d. rezistentai užėmė miestelį, kartu ir stribų būstinę. Kęstučio apygardos partizanai 1947 m. gegužės 24 d. susikovė su enkavedistais Purviškių miške. 1950 m. birželio 16 d. Sakalinės miško 19 kvartale nelygiame mūšyje žuvo 11 partizanų, jų tarpe Visvydo būrio vadas J. Stoškus–Eimutis. Už partizanų palaikymą į Rusijos gilumą buvo ištremta nemaža Gaurės ir apylinkių gyventojų. Gaurės valsčiuje žuvo 46 partizanai. Jų atminimui 1990 m. buvo pastatytas paminklas.
1970 m. piktadariai sudegino parapijos bažnyčią. Naikinamos liepsnos išvengė medinė varpinė ir mūrinio šventoriaus tvora.
2004 m. Prezidento dekretu patvirtintas Gaurės herbas.
