Globalizmas (tarptautinių santykių teorija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Globalizmas viena iš tarptautinių santykių teorijų, dažnai tapatinamas su neomarksizmu. Tai struktūralistinė teorija, kuri iškelia ekonomiką kaip pagrindinę tarptautinių santykių varomąją jėgą. Trečiojo pasaulio neišsivystymas sukelia jų „priklausomybę“ nuo turtingų pramoninių valstybių, kurios išnaudoja periferines valstybes per kapitalistinę sistemą. Besivystančių šalių buržuazija tik sustiprina užsienio dominavimą.
Globalizmo požiūris į tarptautinių santykių sprendimus yra griežtai deterministinis – bet kurio tarptautinių santykių veikėjo elgesys yra nulemtas tarptautinės sistemos. Norint paaiškinti elgesį bet kuriuo lygiu – individo, biurokratijos, visuomenės ar tarpvalstybiniu – visų pirma reikia suprasti pasaulinę struktūrą. globalistinė paradigma, kaip ir realizmas, neigia individo lygmens analizės reikalingumą.
Dabartinę tarptautinę sistemą galima suprasti tik istoriškai analizuojant jos evoliuciją. Pagrindinis tokios analizės faktorius yra kapitalizmas, kurio bruožus – atskirų individų, visuomenių ar valstybių egzistavimas kitų sąskaita – globalistai ekstrapoliuoja visai tarptautinei sistemai. Atskirų aktorių veiksmai tarptautinėje arenoje paaiškinami kaip nulemti šios kapitalistinės tarptautinių santykių sistemos teikiamų apribojimų ir galimybių.
Globalistai mano, kad sprendimus ir procesus tarptautinėje politikoje labiausiai nulemia pasaulinės kapitalistinių santykių sistemos. Asmeniniai sprendimai nėra svarbūs, nes jie negali paveikti visos sistemos, todėl globalizmas nekreipia dėmesio į atskirų individų veiksmus.
