Gracijus Sakalauskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gracijus Sakalauskas (g. 1955 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolėje) – kunigas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius.
[taisyti] Biografija
1962 – 1973 m. mokėsi Marijampolės 4-ojoje (P. Armino) vidurinėje mokykloje ir vaikų muzikos mokykloje (1962 – 1969 m. smuikuoti mokė V. Butovskis). 1969 m. buvo įstojęs į Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą (P. Radzevičiaus alto klasė), bet dėl ligos mokslą nutraukė ir vėl grįžo į Marijampolę.
1970 – 1973 m. neakivaizdiniu būdu smuikavimo mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dėst. R. Čekuolis). 1973 – 1974 m. neakivaizdiniu būdu smuiko studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (J. Dvariono klasė). 1974 – 1979 m. mokėsi Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, vadovavo seminarijos auklėtinių kameriniam chorui, savarankiškai mokėsi vargonavimo, chorvedybos ir kompozicijos. 1979 m. buvo įšventintas į kunigus.
Nuo 1997 m. – rudens Lietuvos muzikos akademijos vargonų ir pedagogikos specialybių magistrantas.
Dar besimokydamas G. Sakalauskas pradėjo vargonininkauti Gižuose, Gražiškiuose, Skriaudžiuose, Šunskuose, Liudvinave. Visur, išskyrus Gižų parapiją, vadovavo ir bažnytiniams chorams.
1980 – 1994 m. vadovavo Marijampolės Česlovo Sasnausko chorui, kuris 1979 – 1990 m. veikė prie Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo prokatedros, o 1990 m. tapo profesionaliu Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro kolektyvu. Iš pradžių buvo vaikų choras, o nuo 1985 m. – mišrusis.
G. Sakalauskas vaikus pradėjo mokyti muzikos rašto ir liturginės muzikos, o gabesnius ir vargonuoti. 1982 m. chore jau buvo iki 50 giesmininkų, kuriuos imta mokyti ir sudėtingesnių polifoninių kūrinių. 1984 m. spalio mėn. restauruotų bažnyčios vargonų pristatymo proga choras pirmą kartą dalyvavo koncerte. 1985 m. suburiamas 40 dalyvių jaunimo mišrusis choras, kuris debiutavo Naujųjų metų sutikimo pamaldose, atlikdamas A. Brūcknerio „Te Deum“ (be solo numerių). 1986 m. Gavėnios rekolekcijų metu choras giedojo J. S. Bacho „Pasijas pagal Joną“ (sutrumpintą variantą). 1988 m. birželio 30 d. choras pirmą kartą Lietuvoje atliko Č. Sasnausko monumentalų kūrinį „Miserere". 1988 m. spalio 27 d. chorui suteiktas Česlovo Sasnausko vardas. Kartu su Lietuvos kompozitorių sąjunga nuo 1989 m. choras pradėjo rengti lapkričio sinoikijas Vilniuje ir kitur, parengė F. Kairio F. Bajoro) Mišių giesmes, įrašyta G. Sakalausko muzika A. Digimo filmui „Kryžių kalnas“.
1989 m. choras pradėjo bendrauti su Lietuvos kultūros fondu, rengti labdaros koncertus, dalyvavo Juozo Naujalio gimimo 120-ųjų metinių renginiuose, koncertavo Kauno filharmonijoje, Domo katedroje Rygoje; Baltijos muzikologų konferencijos metu Kauno Arkikatedroje pirmą kartą Lietuvoje atliko Vlado Jakubėno kantatą „De profundis„. Vėlinių išvakarėse Vilniaus menininkų rūmuose surengė vakarą-koncertą „In memoriam“. 1990 m. choras dalyvavo religinės muzikos festivalyje Novosibirske. 1992 m. šis kolektyvas su solistu V. Noreika ir vargonininke I. Budriene į audiokasetę įrašė Česlovo Sasnausko „Requiem“ ir „Miserere“. 1992 m. vasarą choras koncertavo Italijoje – dalyvavo Portofino festivalyje ir atliko G. Palestrinos „Missa Papae Marcelli". Giedojo Šv. Petro Bazilikos Kapitulos šv. Mišiose Romoje, liturgijoje Šv. Kaliksto katakombose, koncertavo Panteone.
1993 m. kartu su Kauno styginių kvartetu ir vargonininku J. Grigu Kauno Įgulos bažnyčioje atliko D. Buxtehudes „Magnificat“. 1993 m. vasario mėn. dalyvavo tarptautiniame G. Palestrinos bažnytinių chorų konkurse Romoje ir laimėjo pirmąją premiją. Giedojo G. Palestrinos, J. Naujalio ir G. Sakalausko kūrinius. 1993 m. Verbų sekmadienį Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje choras atliko F. Liszto „Via crucis“. 1994 m. J. Naujalio gimimo 125-ųjų metinių proga kartu su Vilniaus Arkikatedros Bazilikos choristais Marijampolės prokatedroje giedojo J. Naujalio „Miserere". Iš viso Č. Sasnausko choras, vadovaujamas G. Sakalausko, turėjo apie 800 viešų pasirodymų-koncertų.
Be darbo su chorais, G. Sakalauskas 1989 – 1990 m. buvo Č. Sasnausko choro muzikos mokyklos direktorius, 1990 – 1994 m. – Marijampolės krikščioniškosios kultūros centro rektorius, nuo 1996 m. – Marijampolės aukštesniosios pedagogikos mokyklos bažnytinės muzikos dėstytojas, nuo 1998 m. – moksleivių grigališkojo choralo ansamblio vadovas. Parengė Marijampolės prokatedros vargonų rekonstrukcijos ir Liudvinavo bažnyčios vargonų pastatymo projektus ir vadovavo jų įgyvendinimo darbams, suorganizavo Sūduvos vargonų dirbtuves. Vadovavo Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčios Marijampolės prokatedroje įrengimo darbams ir organizavo jo palaikų perkėlimą.
1988 m. paskirtas Lietuvos vyskupų konferencijos referentu ir Lietuvos vyskupijų bažnytinės muzikos pirmininko pavaduotoju. 1990 m. paskirtas Vilkaviškio vyskupo vikaru kultūros bei mokslo reikalams. Inicijavo Vilkaviškio vyskupijos sakralinio meno kūrinių katalogo parengimą. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, buvo valstybės ir bažnyčios santykių teisinio sureguliavimo iniciatorius ir valstybinės komisijos narys. 1994 m. paskirtas Vilkaviškio vyskupijos kapitulos kanauninku.
Nuo 1996 m. yra Conference Europėenne des Associations de Musique d'Eglise narys.
G. Sakalauskas reiškiasi ir kaip kompozitorius. Sukūrė penkis liturginius etiudus vaikų chorui ir vargonams, chorui a cappella „Alma Redemptoris Mater“, choralą ir keturias meditacijas „Domine, clamavi ad Te“, suplikacijas „Meldimai“, „Gloria in Resurrectione Domini" mišriajam chorui, vargonams bei pučiamųjų orkestrui ir kt. Parengė bažnytinės muzikos mokymo programų ir konspektinių vadovėlių.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
