Heliodoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Heliodoras (Be₃Al₂Si₆O₁₈) – ciklosilikatų grupės mineralas, geltona berilo atmaina. Graikiškai reiškia „saulės dovana“.

[taisyti] Savybės

Kietumas 7,5-8,0. Kristalo struktūra – heksagonalinė. Lūžio rodiklis – 1,57-1,60. Specifinis tankis – 2,68–2,80.

Spalvų skalė: geltona, geltonai-žalia, oranžinė, ruda, priklausomai nuo geležies priemaišų. Jei atspalvis auksinis, akmuo vadinamas heliodoritu. Pakaitinus iki 250-300 laipsnių, spalva blunka.

[taisyti] Radimvietės

Randamas Madagaskare, Namibijoje (čia jis rastas pirmą kartą), Brazilijoje, JAV (Šiaurės Karolinoje ir Kalifornijoje), Rusijoje bei Centrinėje Azijoje.

Didžiausias šlifuotas brangakmenis (2054 ct) saugomas JAV, Vašingtone, Smitsono Institute.

[taisyti] Nuorodos

• Juvelyriniai heliodoro dirbiniai