Herodotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Herodoto biustas

Herodotas iš Halikarnaso (gr. ΗΡΟΔΟΤΟΣ, Herodotos) – antikos istorikas, gyvenęs V a. pr. m. e. (484 pr. m. e. – 425 pr. m. e.), žymus savo aprašymais apie konfliktus tarp Graikijos ir Persijos, taip pat aprašymais apie skirtingas vietas ir žmones, kuriuos jis sutiko keliaudamas.

Herodotas parašė istoriją apie persų invaziją į Skitiją, Graikiją, graikų – persų karus V a. pr. m. e. Šis kūrinys vadinamas tiesiog Herodoto „Istorija“. Herodotas buvo ne tik pirmas, aprašęs praeities įvykius, bet ir pirmas laikęs tuos įvykius filosofine problema, tyrimų objektu, galinčiu atskleisti išmanymą apie žmogaus elgesį.

Herodoto vardas užrašytas ant trijų marmuro skulptūrų: ant hermos, esančios Neopolyje, ant hermos Niujorke ir ant vienos porinės hermos Neopolyje, kur jis vaizduojamas drauge su Tukididu. Taigi Herodoto ikonografija turi labai tvirtus pagrindus. Beje, anksčiau manyta, kad šių ir kitų kopijų originalai esą imiginaciniai istoriko atvaizdai, sukurti vėlyvesniųjų laikų autorių. Tačiau ši nuomonė klaidinga jau vien todėl, kad bent vienas Herodoto portretas turėjo būti sukurtas dar jam gyvam esant. Šis istorikas Graikijoje buvo labai gerbiamas: žmonės mokėjo tinkamai įvertinti naujovišką Herodoto veiklą. Ištraukos iš jo istorijos apie persų karus, skaitomos per šventes Olimpijoje ir Atėnuose, plačiai pagarsino jų autorių. Istorikas bičiuliavosi su Sofokliu bei Perikliu. Iš kai kurių Herodoto portretų detalių matyti, jog menininkas puikiai pažinojo savo portretuojamąjį. Plaukai su sklastymu, į dvi dalis padalinta barzda, geraširdiška veido išraiška – tai, be abejo, autentiški portreto bruožai. Per vidurį perskirti plaukus ant kaktos mėgo, sakysim ir Heraklitas, o į dvi dalis savo barzda šukuodavo Sofoklis. Tačiau Herodoto sruogos itin raiškios, jo barzda primena rytietišką. Žymusis graikų istorikas buvo susipažinęs su Rytais – keliavo po Egiptą, Mesopotamiją ir net po skitų kraštus. Visur rinko medžiaga savo istoriniam veikalui, kuriame lygino graikus su barbarais. Žinoma, Antonino laikais darytos kopijos menkai atspindi V a. pr. Kr originalą, tačiau vis dėl to geriau, nei monetos su jo Herodoto atvaizdu, kurias nuo 125 iki 150 m. pr. Kr. savo didžiajam sūnui kaldino Halikarnasas.